Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro, sukčiavimo prevencijos darbo grupės koordinatore Živile Kieliene ir SEB banko Prevencijos departamento vadove Daiva Uosyte.
Fišingo ir telefoninių sukčių grėsmė gyventojams
Per pirmą ketvirtį buvo pasikėsinta į beveik 11 mln. eurų lėšų, daugiau nei 3,7 mln. eurų pasisavinta. Ką šie duomenys parodo apie sukčiavimo mastą Lietuvoje?
Ž. Kielienė: Iš tikrųjų mastas išlieka aukštas, pasikėsinimų tikrai nemažėja. Finansų įstaigų prevencijos metodai ir galimybės tikrai auga ir vis labiau apsaugo gyventojų lėšas. Kas iš tikrųjų kelia labai didelį nerimą, tai tie patys išliekantys telefoniniai skambučiai, kai sukčiai apsimeta įvairių institucijų darbuotojais, ir, aišku, vadinamasis „fišingas“, kai gyventojai gauna žinutes, el. laiškus, paspaudžia apgaulingas nuorodas ir taip tampa aukomis.
Bankai stabdo daugiau nei 60 proc. įtartinų pavedimų
Daiva, kaip galėtumėte tuos duomenis įvertinti?
D. Uosytė: Bankams tikrai labai puikiai pavyko stabilizuoti šią situaciją, kadangi šių metų pirmas ketvirtis nesiskiria nuo praėjusių metų paskutinio ketvirčio ir netgi yra panašus ar mažesnis už pirmąjį ketvirtį. Tai rodo, kad lėšos buvo prarastos, tačiau sustabdytų lėšų, kurias bankai savo turimomis prevencinėmis priemonėmis apsaugo dar iki mokėjimo įvykdymo – išvedimo iš sąskaitos, skaičius didėja.
Praėjusių metų duomenys rodo, jog pavyksta sustabdyti daugiau nei 60 proc. mėginamų pavogti lėšų, o pirmo ketvirčio rezultatai dar geresni. Sakyčiau, jog situacija yra stabilizuota. Padeda tiek prevencinės priemonės, tiek technologiniai sprendimai, kuriuos bankai yra įsidiegę ir naudoja būtent tam, kad atpažintų įtartinas mokėjimo operacijas. Taip pat, aišku, galima sakyti, jog visuomenė darosi atsparesnė – turi daugiau informacijos apie tuos sukčiavimus, vyksta didžiulė sklaida, tikrai edukuojami klientai, skelbiamos įvairios reklaminės kampanijos, kurios kalba apie sukčiavimą, apie vadinamąsias „raudonas vėliavėles“.
Bet kalbant apie tuos plikus skaičius, taip, skaičiai bet kuriuo atveju toliau išlieka dideli, ir tos priemonės toliau taikomos tam sukčiavimo mastui mažinti. Iš tų 3,7 mln. eurų beveik 1,2 mln. eurų yra pačių įmonių lėšos, todėl grynai gyventojų patirti nuostoliai siekia 2,5 mln. eurų, o tai, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, yra mažesnė suma.
Kodėl yra taip, jog žmonės vis pakliūna į „fišingo“ ar telefoninių sukčių pinkles, nors ir vyksta švietimas?
Ž. Kielienė: Žmonės skuba, visur lekia, ir sukčiai juos taip pagauna eigoje. Žmonės paspaudžia neaiškias nuorodas sėdėdami automobilyje kamštyje ar autobuse ir staiga pamato, jog pradeda prarasti pinigus. Iš tikrųjų, jeigu esi neatsargus ir paspaudi nuorodą, tai gali turėti skaudžių pasekmių, todėl žmonėms reikia daugiau atidumo.
Duomenų nutekinimas ir greito uždarbio pasiūlymai – naujausios sukčių tendencijos
Šį ketvirtį atvejų skaičius yra sumažėjęs, o pernai toje pačioje ataskaitoje pažymima, jog nuo pirmo iki paskutinio ketvirčio sukčiavimo atvejų daugėjo. Ar pastebite tendenciją, jog sukčiai suaktyvėja konkrečiai kažkuriuo metu? Kodėl taip yra?
Ž. Kielienė: Sukčiai aktyviai prisitaiko prie mūsų gyvenimo stiliaus. Jeigu dabar ateina vasara, galime sulaukti ir kitų sukčiavimo atvejų, kai bus bandoma pasinaudoti avansiniais mokėjimais. Pavyzdžiui, ieškant pigesnio būsto atostogoms pajūryje ar užsienyje, galima pakibti ant sukčių kabliuko, ir tuomet išaugs avansinių sukčiavimų atvejų skaičius.
Taip pat žmonės keičia garderobą – ieško parduotuvių, kur galima įsigyti pigesnių, tačiau geresnio prekės ženklo prekių, ir tokiu būdu, nepasitikrinę informacijos, gali tapti aferistų aukomis.
Paskutinioji tendencija, kurią visi pastarosiomis savaitėmis girdime, yra duomenų nutekinimas. Sukčiai gali ypač pasinaudoti šia žinute – skambinti ir gąsdinti gyventojus, jog jų duomenys nutekinti ir jie privalo paspausti kažkokią nuorodą, arba prisistatyti įvairių institucijų atstovais ir siūlyti kokias nors kompensacijas.
Iš tikrųjų sukčių galimybėms ribų nėra, todėl visi turi būti atidesni, ypač šiuo laikotarpiu labiau orientuoti į apsaugą, neatskleisti savo duomenų ir nepasimesti situacijose.
D. Uosytė: Iš tikrųjų gali būti pradedami siūlyti greito uždarbio pasiūlymai, kai siūloma atlikti neva administracines užduotis ir taip papildomai gauti pajamų. Už leidimą pasinaudoti banko sąskaita ar atlikti pinigų pervedimą siūlomas uždarbis nuo 100 iki 500 eurų, ir taip asmuo, pats to nežinodamas, gali būti įtraukiamas į nusikalstamą veiklą – pinigų plovimą.
Vien už leidimą pasinaudoti savo sąskaita, nepaisant to, jog galbūt to ir nežinojai, ateityje gali kilti didelių rūpesčių ir problemų, nes tai visgi yra nusikalstama veikla. Tai turi teisinių pasekmių: už dalyvavimą tokioje nusikalstamoje veikloje gali būti skiriamos ir piniginės baudos, ir kitos atsakomybės. Taip pat gali būti nutraukti santykiai su banku, kreditingumo reitingas gali tapti žemas. Tai ypač aktualu jaunimui – svarbu nepasikliauti greito uždarbio pasiūlymais, nes tokie pasiūlymai gali pasirodyti socialiniuose tinkluose, momentinių žinučių programėlėse. Tai tikrai matome.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti įraše, esančiame straipsnio pradžioje
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Matomai esate gavęs per sprandą, kad visur durniai vaidenasi?! Į sukčių rankas papuola ir labai protingi, reik jums domėtis...
