Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.
Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis nuo 2016-ųjų iki 2022 metų pabaigos, būdamas bendrovės direktoriumi, įtariama, organizavo apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir padarė labai didelę turtinę žalą minėtam juridiniam asmeniui. Nustatyta, kad minėtu laikotarpiu kaltinamojo vadovaujama įmonė neapskaitė ir dokumentuose nefiksavo dalies pajamų. Tokiu būdu juridiniam asmeniui buvo padaryta labai didelė – beveik 380 tūkst. eurų – žala.
Manoma, kad vyras, savo žinioje turėdamas bendrovei priklausantį turtą, jį pasisavino. Nustatyta, kad kaltinamasis, gavęs beveik 380 tūkst. eurų pajamų už įmonės vykdytus darbus, minėtos sumos į kasą neperdavė, į banko sąskaitą nepervedė, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, o pinigus pasiliko sau.
Tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaracijas įrašė galimai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną turtą ir jų naudojimą, kuriuos pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Įtariama, kad tokiu būdu buvo nedeklaruota ir nesumokėta į valstybės biudžetą daugiau nei 65 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio ir beveik 47 tūkst. eurų pelno mokesčio.
Baudžiamasis kodeksas už turto pasisavinimą numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą Baudžiamajame kodekse numatyta bauda arba laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Baudžiamasis kodeksas už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
