„Kiti prioritetai nenukentės. Mes turime labai aiškius prioritetus. Juos galima galbūt šiek tiek padėlioti laike, bet būtent oro gynyba yra viena iš prioritetinių mūsų sričių. Lygiai taip pat, kaip ir Vokietijos brigada ar divizija iki 2030 m.“ – žurnalistams antradienį sakė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas.
„Oro gynyba nėra papildoma reikmė. Oro gynyba yra viena iš prioritetinių mūsų reikmių. Šiandien mes ir aptarėme, kad būtent oro gynyba žemame aukštyje: dronai, smulkūs dronai, mini dronai, šiandien yra viena iš grėsmių, į ką mes turime atsižvelgti. Taip ir buvo sutarta, kad kariuomenė kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, su Viešojo saugumo tarnyba imsis lyderystės ir įsigys papildomas priemones“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad antradienį vykusio VGT posėdžio metu buvo nuspręsta per trejus metus sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, į kurią būtų įtraukta Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei Viešojo saugumo tarnyba.
Vertindamas planuojamą ateinančių metų gynybos biudžetą ir sistemos sukūrimui reikalingą finansavimą, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis pripažino, kad politikams gali tekti peržiūrėti tam tikrus prioritetus krašto apsaugos srityje. Visgi jis mano, kad tai neturės įtakos numatomiems divizijos išvystymo terminams.
Kitų metų valstybės biudžete gynybai žadama skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, finansavimas krašto apsaugai kitąmet iš viso sieks virš 4,79 mlrd. eurų. Planuojama, kad gynybai nebus skiriama skolintų lėšų.
Šis finansavimas reikalingas, siekiant iki 2030 metų šalyje išvystyti nacionalinę diviziją ir priimti Vokietijos brigadą, dėl kurios dislokavimo 2022 m. įsipareigojo Berlynas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
