Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorius Ignas Kalpokas pasakojo, kad sunkumai formuojant Vyriausybę kartojasi ir rodo įtampas, ypač energetikos srityje.
„Tai nėra visiškai naujas reiškinys. Panašu, kad problemos, ypač formuojant „Nemuno aušros“ dalį Vyriausybėje, tampa tendencija, nes ir formuojant Gintauto Palucko kabinetą buvo kilę sunkumų.
Manau, tai pirmiausia rodo konkrečias įtampas, ypač dėl energetikos“, – kalbėjo jis.
Pasak eksperto, būtent Aplinkos ministerijos vadovo skyrimas užsitęsė dėl netinkamos pirmos kandidatės ir vėliau pasitraukusio kito kandidato.
„Aplinkos ministerija, pavyzdžiui, čia tiesiog pakliuvo į bendrą kontekstą, nes ilgai buvo tempiama su Renatos Saulytės kandidatūra, kuri neturėjo pagrindo būti patvirtinta.
Vėliau kitas kandidatas apskritai nusprendė niekur neiti, tad procesas užsitęsė“, – akcentavo pašnekovas.
Politologo nuomone, Povilas Poderskis irgi pakliuvo į šį bendrą kontekstą, bet pagrindinė įtampa vis dėlto yra dėl energetikos – kas ją kontroliuos: Prezidentūra ar „Nemuno aušra“.
Aplinkos ir energetikos ministro postai – politinė pozicija
Kaip I. Kalpokas atkreipė dėmesį, ministro postas priklauso nuo politinio pasitikėjimo, o problema kyla dėl to, jog „Nemuno aušra“ negali turėti savo partinių ministrų, nors jiems vis tiek reikia paramos partijoje ir Seime.
„Koks būtų tinkamiausias kandidatas į aplinkos ar energetikos ministrus – labai sąlyginis dalykas. Visi suprantame, kad ministro postas yra politinė pozicija.
Nors natūralu norėti, kad žmonės, einantys į pareigas, bent kiek išmanytų savo sritį, svarbiausia yra politinis pasitikėjimas iš jėgos, kuri deleguoja.
Čia ir kyla problema – „Nemuno aušrai“ neleidžiama turėti savo partinių ministrų, bet vis tiek reikia, kad ministras turėtų atramą partijoje, ypač Seimo frakcijoje“, – sakė jis.
Anot VDU lektoriaus, dėl kandidatų paieškos už partijos ribų pasirinkimai yra labai riboti, todėl sunku rasti tinkamiausią ministrą ir viskas priklauso nuo Remigijaus Žemaitaičio sprendimų bei specialistų noro su juo sietis.
„Dėl to pasirinkimų ratas labai susiaurėja. Iš esmės gauname „katę maiše“, nes kandidatų ieškoma ne iš politinės jėgos vidaus, o iš išorės. Tad pasakyti, kas būtų „geriausias“, beveik neįmanoma.
Reikia žiūrėti, kas yra R. Žemaitaičio galvoje, ir kas iš sričių specialistų norėtų sietis su jo pavarde bei politine jėga.
Tai, žinoma, smarkiai sumažina galimų kandidatų skaičių“, – pasakojo ekspertas.
Ministrų kabineto atstovų kompetencija vertinama kritiškai
Politologas pastebi, kad nors dalis ministrų turi patirties iš ankstesnės Vyriausybės ar viceministrų darbo, jų kompetencija ir rezultatai vertinami gana kritiškai.
„Apie kompetencijas daug kalbėta, deja, ne iš gerosios pusės. Turime ministrus, kurie liko iš ruso Vyriausybės – juos galime vertinti įvairiai, bet bent jau jie turi patirties.
Tie keli, kurie atėjo iš viceministrų, bent jau per kelis mėnesius savo ministerijose spėjo įsivažiuoti, žino, kas ir kaip ten vyksta. Tačiau jų patirtis, sakykime, neįkvepia“, – komentavo I. Kalpokas.
Tiesa, kaip ekspertas pastebi, kai kurie ministrai postus gavo ne dėl kompetencijos, o dėl partinės ištikimybės ir lojalumo, siekiant motyvuoti regioninius partijos skyrius, o kai kurių asmenų paskyrimai apskritai kelia klausimų.
„Yra ir žmonių, kurie į ministerijas pateko labiau dėl partinės ištikimybės – pavyzdžiui, naujosios kultūros ar socialinės apsaugos ir darbo ministrės.
Jos turi ribotą kompetenciją savo srityse, bet yra lojalios regioninės politikės.
Tokius postus jos gavo labiau kaip paskatinimą, kad būtų motyvuojami partijos regioniniai skyriai.
Na, ir dar keli žmonės, kurių apskritai sunku suprasti, ką jie veikia ir iš kur atsirado. Bet tai jau atskiros istorijos“, – dalinosi jis.
Politologas: „Vyriausybės kompetencijos lygis yra labai kuklus“
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, politologas Virgis Valentinavičius dalinosi, kad naujos Vyriausybės kompetencija dar žemesnė nei ankstesnės ir įvardijo kelis pavyzdžius apie pakeistus ir likusius ministrus.
„Na, bendras Vyriausybės kompetencijos lygis yra labai kuklus, ir ypatingą nerimą kelia tai, kad jis sumažėjo, palyginant su nueinančia Vyriausybe, kurios kompetencijos lygis taip pat nebuvo labai aukštas.
Nerimą kelia ir tai, kad vienas nedaugelio kompetentingų ministrų – finansų ministras – yra keičiamas, o viena iš akivaizdžiai nekompetentingų – švietimo ministrė – paliekama“, – pastebėjo jis.
Eksperto nuomone, dėl abejotinų kandidatų į ministrus bendra Vyriausybės kryptis atrodo vis labiau neigiama ir kelia grėsmingą įspūdį, jog šalį valdys nekompetentingi žmonės.
„Bendra kryptis labiau į minusą. Tuo labiau, kad didelės kompetencijos įspūdžio nekuria ir vis gausėjantys anekdotai apie naujausius kandidatus.
Pavyzdžiui, komunikacijos specialistė staiga pasiruošusi tapti aplinkos ministre, ar žmogus, kurio ryšiai su ekonomika apsiriboja tuo, kad šeima prekiauja grybais, pretenduoja taip pat tapti ministru.
Tokie dalykai atrodo tiesiog grėsmingai. Atrodo, kad Lietuvą valdys kažkokia chunveibinų Vyriausybė“, – dalinosi savo įžvalgomis politologas
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
