Dabartinis Vilniaus miesto meras, Laisvės partijos pirmininko pavaduotojas R. Šimašius dar pernai metų pavasarį savo „Facebook“ paskyroje pranešė nekandidatuosiantis trečiai kadencijai į merus. Naujienų portalui tv3.lt jis šią žinią dar kartą patvirtina ir teigia norintis toliau dirbti Vilniui, todėl planuoja dalyvauti rinkimuose į miesto tarybą. R. Šimašius taip pat atvirauja, kad su bendrapartiečiais jau vyksta diskusijos, kas galėtų būtų jo įpėdiniu.
Koks laukia Kauno miesto mero Visvaldas Matijošaičio likimas, ar jis sieks trečios mero kadencijos, dar nėra aišku. Trečiadienį žurnalistų paklaustas, kada gali būti paskelbtas jo priimtas sprendimas dėl kandidatūros į merus, V. Matijošatis išsisukinėjo: „Kai sugalvosiu“.
Mįslingai apie savo kandidatavimą į sostinės meres prakalbo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje ji sakė: „Vilnius moters merės turbūt neturėjo. Tai gal ir turės. Gal ir yra tokia galimybė turėti. Aš kalbu bendrai apie moteris. O kodėl gi ne?“.
Žinantys savo kandidatus į Kauno ir Vilniaus miestų merus naujienų portalui tv3.lt sako ir kai kurių politinių partijų atstovai. Jie taip atskleidžia, kaip ruošiamasi savivaldos rinkimams.
Dalis valstiečių Seimo narių sieks tapti merais
Savivaldos rinkimams uoliai ruošiasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Frakcijos seniūnė Seime Aušrinė Norkienė patvirtina, kad partijos skyriai miestuose aktyviai siūlo kandidatus į merus, formuoja tarybos narių sąrašus.
„Kaip ir turime apsisprendę, kad Kaune kandidatuos į merus Seimo narys Aurelijus Veryga. Kiek žinau, Klaipėdoje kandidatuos Ligita Girskienė, Panevėžyje – Seimo narys Deividas Labanavičius, Alytuje – Robertas Šarknickas. Taip pat yra ir buvusių Seimo narių, kurie nori kandidatuoti į merus“, – nurodo ji.
Intrigą artimiausiuose savivaldos rinkimuose kelia kandidatų į sostinės merus sąrašas.Visgi kandidato sostinei LVŽS partija dar neturi, vyksta diskusijos.
„Manau, kad galutinis sąrašas susiformuos vasaros pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Manau, tuo metu žinosime ir kandidatus į Vilniaus merus nuo LVŽS“, – sako A. Norkienė.
2019 m. vykusių savivaldos rinkimų metu išrinkti 5 LVŽS iškelti merai.
Socialdemokratų siekis – turėti merą ir tarybą sostinėje
Lietuvos socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės tvirtinimu, socialdemokratai pasirengę „susikauti“ dėl savivaldos rinkimų su kitomis partijomis, todėl aktyvūs pasiruošimai yra vykdomi ilgą laiką.
„Dabartiniai mūsų merai yra labai stiprūs, jie ir toliau dalyvaus merų rinkimuose. Laikas atėjo ir mums Vilniuje turėti merą, tarybos narius, nes norėtume senuką skyriaus miestą [pakeisti], kadangi antrąją kadencijai liberalai su laisviečiais valdžioje tvarkosi prastai“, – nutarė ji.
V. Blinkevičiūtė patvirtino, kad užimti Vilniaus mero postą sieks Seimo narė Rasa Budbergytė.
„Ji – ganėtinai stipri, reikli kandidatė. Tokios merės Vilniaus miestui reikia“, – nurodo V. Blinkevičiūtė.
„Meras turi puikiai išmanyti to miesto, to krašto, tos savivaldybės problemas. Taip pat jis turi aiškiai stovėti ant žemės, o ne skrajoti padebesiais ir pasiūlyti rimtus esamų problemų sprendimo būdus. Trečias dalykas – meras turi turėti rimtą komandą, nes tik su rimta komanda gali įgyvendinti visus duotus žmonėms pažadus ir reikalingus pokyčius savivaldai. Tai yra trys dalykai, kurie yra reikalingi kiekvienam merui“, – apie pagrindinius reikalavimus merams kalba V. Blinkevičiūtė.
Jos teigimu, sostinėje socialdemokratai pirmiausia imtųsi problemų sprendimo dėl šildymo kainų, „kurios niekaip Vilniuje neišsisprendžia“.
„Kita vertus, žmonės labai piktinasi ir dėl dabartinio mero Šimašiaus pradėtos gatvės pertvarkos. Aš nežinau, ar tai yra būtina, bet pirmiausia, turi būti kalbama su žmonėmis, su vartotojais, su naudotojais. <…> Yra dalykų, kur nereikia atitolti nuo žmonių, o reikia labai gerai įvertinti kiekvieną situaciją“, – nurodo ji.
V. Blinkevičiūtės teigimu, rugsėjo pabaigoje savivaldos rinkimams partija organizuos specialią konferenciją. Tikimasi jos metu žinoti didžiąją dalį socialdemokratų kandidatų į merus.
Primename, kad Lietuvos socialdemokratų partija 2019 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose susilaukė daugiausiai žmonių palaikymo: 15 iškeltų kandidatų užėmė mero pozicijas.
Zuokas dėl kandidatūros dar neapsisprendęs
Buvęs Vilniaus miesto meras, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininko pavaduotojas Artūras Zuokas sako, kad sprendimo dėl kandidatūros į sostinės merus jis dar nėra priėmęs.
„Manau, kad truputį yra laiko, kad galėtume apsispręsti. Kol kas dar per anksti“, – sako jis.
Tačiau A. Zuokas teigia matantis daug problemų Vilniuje, kurias reiktų išspręsti: „Didelė problema yra šilumos kainos. Vien šis šilumos sezonas buvo brangiausias Lietuvoje. Tai pagrindinė problema – užstrigę Vilniaus miesto projektai, konversija ir perėjimas prie biokuro naudojimo. Be abejonės, būtų ir kamščiai“.
Anot jo, tikėtina, kad partija „Laisvė ir teisingumas“ savo kandidatus iškels 16 savivaldybių. Sostinei A. Zuokas vadovavo tris kadencijas – 2000–2003, 2003–2007 ir 2011–2015 metais. 2015 metais ir 2019 metais vykusiuose pirmuose tiesioginiuose rinkimuose A. Zuokas pralaimėjo meru tapusiam R. Šimašiui.
Mitalas paneigė gandus apie kandidatavimą į Vilniaus merus
2023-ųjų metų gegužę vyksiančiuose savivaldos rinkimuose dvi Seime esančios politinės jėgos – Laisvės partija ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ dalyvaus pirmąjį kartą. Nors dar iki šiol abi partijos savo skyrius yra įsteigusios vos pusėje šalies savivaldybių, jų atstovai teigia neabejojantys būsimų kandidatų sėkme rinkimų metu. Kaip ir minima straipsnio pradžioje, R. Šimašius nurodo, kad su bendrapartiečiais jau vyksta diskusijos, kas galėtų būtų jo įpėdiniu.
„Aš labai džiaugiuosi, kad ir tie žmonės, kurie svarsto kandidatavimą, labai rimtai ir atsakingai tai priima. Labai džiaugiuosi, kad nėra svarstymų pasididinti savo populiarumą, bet žiūrima rimtai į darbą“, – teigia jis, tvirtindamas nenorintis atskleisti pavardžių.
Kalbėdamas apie pasiruošimą savivaldos rinkimams, Laisvės partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Vytautas Mitalas nurodo, kad partijos viduje nuolat vyksta posėdžiai, kuriuose kalbama apie būsimų kandidatų pavardes.
„[Kviečiame registruotis] ir tuos žmones, kurie nėra partijos nariai, bet nori su mūsų partija eiti į rinkimus. <…> Jau kai kuriuose miestuose yra kelios dešimtys kandidatų į tarybas užsiregistravę, keliami taip pat ir kandidatai į merus“, – sako V. Mitalas, taip pat konkrečių pavardžių neatskleisdamas.
Tiek R. Šimašius, tiek V. Mitalas neabejoja, kad Laisvės partijai pavyks paruošti kitą tinkamą kandidatą užimti Vilniaus mero postą. V. Mitalas taip pat nurodo, kad būsimas kandidatas į merus „turėtų Vilnių mylėti ir norėti, kad čia būtų skaidru, kad miestas būtų atviras, kūrybiškas. Taip pat, kad sugebėtų užtikrinti, kad mieste būtų užtikrintos įvairiausios paslaugos – švietimas, socialinė apsauga ir kita“.
„Mes ieškome tų žmonių, kurie galėtų didelę ir įdomią misiją Vilniuje. Kai turėsime sąrašą, kai pradėsime su skyriais diskusijas, tuomet jau shortlist‘as (trumpas sąrašas – liet.) virs kūnu. Bet aišku, kad pagal mūsų partijos įstatus tuos kandidatus ir visą reitingavimą, patvirtinimą darysime atviru būdu. Tai reiškia, kad tiek partijos nariai, tiek užsiregistravę simpatikai galės savo nuomonę išreikšti balsuodami prieš patvirtinimą“, – sakė V. Mitalas
Prieš kurį laiką viešojoje erdvėje pasirodė diskusijų, kad vienu iš kandidatų galėtų būti ir pats V. Mitalas, kadangi jis turi sukaupęs nemažai darbo patirties savivaldybėje. Visgi jis pats tvirtina apie kandidatūrą negalvojantis.
„Ne, negalvoju. <…> Kiek matau, tikrai nė vienas iš Seimo narių nėra deklaravę savo siekio Seimo nario darbą pakeisti į darbą savivaldoje“, – kalbėjo jis.
Skvernelis: demokratų kandidatas į Vilniaus merus „turės daugiausiai šansų laimėti“
Dar šiemet įsteigtos partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtina, kad savivaldos rinkimams yra ruošiamasi uoliai ir jau žinoma, ką iškelti partijos kandidatai galėtų pasiūlyti kiekvienam miestui ir rajonui.
„Partija turės ką pasiūlyti kalbant apie savivaldos stiprinimą, žmonių įgalinimą savivaldoje, kalbant apie sprendimus nacionaliniu mastu“, – pasakoja partijos lyderis.
Paprašius patikslinti, kas žinoma, ką partijos atstovai galės pasiūlyti rinkėjams, S. Skvernelis patikina, kad tą skelbs atskiri skyriai ir kandidatai: „Aš nenoriu užimti nei eterio, nei laiko. Tai yra jų rinkiminės kampanijos dalis“.
„Vardan Lietuvos“ lyderis taip pat priduria, kad partija vis dar kūrimosi procese, todėl kandidatai į mero postus ir savivaldybių tarybas bus renkami tuomet, kai bus įsteigti skyriai visose 60 šalies savivaldybių.
„Kol kas mes neturime nei vieno kandidato, procesas yra prasidėjęs, o kandidatus kels skyriai. <…> Neatmesčiau ir Seimo narių [kandidatūrų]“, – pridūrė S. Skvernelis.
S. Skvernelio tvirtinu, Vilniaus „pribrendo avantiūriškiems sprendimams“, todėl mano, kad jo vadovaujamos partijos būsimas kandidatas „turės daugiausiai šansų laimėti“.
„Žmonės yra pasiilgę konkrečių, racionalių sprendimų, susijusių tiek su infrastruktūra, tiek su energetinių resursų brangimu, kainomis, viešuoju transportu, mokyklomis, darželiais ir daugybe kitų klausimų, kur reikalingi racionalūs sprendimai, o ne daugiau feisbuko auditorijai skirtos idėjos. Žinoma, kartais ir to reikia, bet jos yra paveikios ir geros, kai papildo sprendimus, kurie keičia vilniečių gyvenimą“, – neabejoja politikas.
Pasiteiravus, ar jis pats nesvarstė kandidatūros į vienos iš savivaldybių mero postą, jis nusijuokė ir tarė: „Ne, tikrai ne. Nesvarsčiau ir nesvarstau“.
Liberalų kišenėje – kartūs praėjusių savivaldos rinkimų prisiminimai
Rinkimams atkakliai ruošiasi ir Liberalų sąjūdis. Partijos pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Gentvilo tvirtinimu, į rinkimus žiūrima su dideliu optimizmu – dirbama su skyriais, yra ruošiamos savivaldos rinkimų programos gaires.
„Taip pat daug dirbame su skyriais, važinėjamės į juos, susitinkame, aptariame problemas. Tuomet prasideda tam tikras kitas etapas – kandidatų į merus atranka. Su optimizmu žiūrime ir tikimės, kad viskas bus gerai“, – sako partijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Gentvilas.
„Siekis – 60 savivaldybių [turėti kandidatus į merus], bet visada atsitinka taip kaip atsitinka. Tikiu, kad virš 50 savivaldybių tikrai turėsime kandidatų sąrašus ir galbūt kandidatus į merus. O kandidatai į merus yra taktikos klausimas, kartais derantis su kitomis partijomis būna keliamas bendras kandidatas. Tai dėl tų merų į kandidatus dar sunkiau apsibrėžti“, – priduria jis.
Pasiteiravus, ar tarp kandidatų į merus savivaldybėse gali būti ir Seimo narių pavardžių, E. Gentvilas teigia abejojantis, bet neatmetantis tokios galimybės.
„Pavyzdžiui, praėjusieji rinkimai buvo tokie, kad iš mūsų į merus kandidatavo Vitalijus Gailius ir tapo meru, o valstietis Markauskas tapo Klaipėdos rajono meru. Tai niekaip nenustebčiau, kad dabar taip būtų. Kalbant apie liberalus, tai dar negirdžiu, kad kad kas veržtųsi“, – sako politikas.
Kandidato į sostinės merus Liberalų sąjūdis taip pat dar neturi.
„Siūlau konservatoriams pagalvoti apie variantą, jei jie neras laiminčio kandidato ir mes nerandame, tai surandame bendrą kandidatą, kuris kandidatuotų su dviejų partijų parama. Tai tie variantai dar yra ant galimybių stalo. Kol kas pavardėmis negali spekuliuoti“, – priduria E. Gentvilas.
Jis taip pat prisiminė ir praėjusių rinkimų karčią patirtį, kuomet dėl „MG Baltic“ korupcijos skandalo ir pareikštų įtarimų partijai, iš jos buvo atimtas biudžetinis finansavimas.
„Tuomet partijos sąskaitoje buvo vos 13 eurų ir pusė milijono paskolos. Tai dabar viskas kitaip, optimizmo žymiai daugiau. Tačiau net ir tuomet 2019 m. mums pavyko sutelkti žmones, mes buvome 4 partija pagal sąrašų skaičių iškelta Lietuvoje – 48 savivaldybėse buvo mūsų kandidatų. Taip pat užėmėme 4 vietą pagal gautą balsų ir mandatų skaičių“, – nurodo E. Gentvilas.
2019 m. vykusiuose rinkimuose į merus išrinkti 7 Liberalų sąjūdžio kandidatai.
Konservatoriai tikisi iškelti merus visose savivaldybėse
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis, po gegužės 29 d. vykusio partijos tarybos susitikimo duotas startas skyriams kelti kandidatus, tačiau patvirtina, kad konkrečios pavardės bus aiškios rudenį.
„Ilgą laiką diskutuojame su partijų atstovais įvairiuose rajonuose, analizuojame situaciją tiek skyriuose, tiek nacionaliniu mastu. <…> Galvojame apie kandidatus ir, matyt, tas procesas jau po tvarkos patvirtinimo įsibėgės ir galėsime tuomet link rudens kalbėti apie konkrečias pavardes, kurios bus tiek mūsų didžiuosiuose miestuose tiek regionuose“,– patvirtina jis.
M. Prievelio patikinimu, TS-LKD keliamų ar remiamų kandidatų turėtų būti visose 60 savivaldybių.
„Kai kuriose savivaldybėse būna, kad sudarome tam tikras koalicijas ir nusprendžiame remti bendrą kandidatą, tai tokių variantų taip pat gali būti, tačiau tai aiškėja eigoje, kai procesas įsibėgėja ir būna aiški situacija kiekvienoje savivaldybėje. Tačiau iš principo yra taip: TS-LKD visą laiką kelia kone plačiausią kandidatų sąrašą savivaldybėse“, – naujienų portalui tv3.lt sako M. Prievelis.
2019 m. vykusiuose rinkimuose mero postą laimėjo 9 TS-LKD nariai.
