Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Laidojimo paslaugų centro darbuotojai į Karveliškių kapines atvežė septyniolika kapsulių su mirusiųjų pelenais. Visi jie po kelių akimirkų amžinojo poilsio atgulė bendrame kape. Skirtingai nei įprastose laidotuvėse – čia nėra mirusiųjų artimųjų, raudas keičia susirinkusių vienuolių dainos.
Į paskutinę kelionę išlydėjo 75-erių japoną
Į paskutinę kelionę niekam nereikalingus žmones išlydėjo vienuoliai, laidojimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai ir kunigas. Kapinių darbuotojai skaitant mirusiųjų pavardes ir taip tikrinant, ar visos kapsulės yra, pasigirdo neįprasta lietuvio ausiai pavardė – Masateru Uema. Pasirodo, kad tarp laidojamų mirusiųjų – septyniasdešimt penkerių metų vyras iš Japonijos.
„Mirtis ištiko jį ligoninėje. Kiek žinau, susijusi su trauma. Žmogus, tikėtina, gyveno arba atvyko į Lietuvą“, – pasakojo laidojimo paslaugų centro direktoriaus pavaduotojas Stasys Guja.
Laidojimo paslaugų centras kreipėsi į Japonijos ambasadą, ieškodamas artimųjų. Tik šie per diplomatus atsakė, jog nei atvyks į laidotuves Lietuvoje, nei pasiims mirusio giminaičio palaikus atgal į Japoniją. Toli ir brangu. Be šio žmogaus čia palaidota dar šešiolika įvairių tautybių ir tikėjimo žmonių. Visų šių mirusiųjų artimieji, jeigu tokių yra, dar gali sprendimą čia laidoti savo žmogų pakeisti – atėję į savivaldybę jie gali kreiptis dėl to, kad atsiimtų kapsulę su artimojo pelenais. Vien pernai dvi šeimos atsiėmė kapsules.
„Mes laidojome kūdikį, kurio atsisakė mama, po kažkiek laiko mama išreiškė norą, kad palaikai būtų perlaidojami. Tai yra kapsulė iškelta iš šito kapo. Ir palaidota šeimos kape“, – pasakojo S. Guja.
O kiti, nors ir nenorėję laidoti giminių, kapą aplanko ir žvakutę uždega. Dažnai čia lankosi ir benamius nakvynės namuose kartkartėmis lankantys, o jiems mirus, kapus prižiūrintys vienuoliai. O ir skolą, sesuo Celina sako, taip atiduodanti benamiams ir stikliuko mylėtojams. Dar 1980-aisiais, sako, pastarieji ją kartu su kitais sesėm ir broliais vieną šaltą vakarą priglaudė ir sušildė.
„Mes stovėjom ir, žinokit, iš pirmo aukšto atsidaro durys, ir mus prašo į vidų sušilti, buvo labai šalta. Ir ten pijokėliai buvo. Du vyrai ir moteris“, – sakė vienuolė Celina Umbrasaitė.
Tokios laidotuvės vyksta jau 20 metų
Joanitų vienuolyno atstovas Vygandas Čeponis sako, kad tokios laidotuvės turėtų sutraukti ir daugiau žmonių. Ir prisipažįsta, viskas būtų gerai, jeigu šie mirusieji būtų laidojami po vieną, o ne bendrame kape.
„Mano akim žvelgiant, užtektų vietos normaliai palaidoti, kaip mūsų senelius laidojo, kaip prosenelius laidojo ir kaip reikalauja krikščionybė“, – teigė V. Čeponis.
Kunigai į tai žvelgia nuolaidžiau. Kaip sako kunigas Ričardas Doveika, svarbu, kad šie žmonės iš viso palaidojami, ir nesvarbu nei kad bendrame kape, nei kad yra skirtingų tautų ar religijų.
„Čia nėra netikinčių žmonių. Šiandien mes patarnavome Dievo ir žmogaus kūrėjo santykiui. Kol žmogus bus apsigaubęs nuolankumo tiesai skraiste, kad yra sukurtas, pradėtas ir pagimdytas, jis ir bus civilizacijos nešėjas į ateitį“, – komentavo kun. R. Doveika.
Taip neatpažinti ar giminių neturintys žmonės, negyvagymiai ar embrionai sostinėje laidojami jau daugiau nei dvidešimt metų. Bendrame kape kapsulės su pelenais dėl vietos stokos pradėtos laidoti prieš septynerius metus.
Per tris šių metų ketvirčius Laidojimo paslaugų centras palaidojo 48 tokius asmenis, 2 neatpažintus, taip pat žmogaus embrionus bei vaisius iki 22 savaitės. Tokios laidotuvės vyksta keturis kartus per metus.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
