Kada visa tai baigsis? Optimizmą mažina mutuojančios atmainos

Mokslininkai, tiriantys COVID-19 pandemijos vystymąsi, pamažu keičia savo nuomonę apie jos eigą. Jeigu pernai lapkritį turėjome optimistinių vilčių nugalėti koronavirusą taip, kaip jau įveikėme tymus, tai atsiradusios atmainos gerokai sumaišė kortas.

Vašingtono universiteto infekcinių ligų specialistas Chrisas Murray, kurio COVID-19 tyrimai ir įžvalgos yra aktyviai stebimos visame pasaulyje, keičia savo įsitikinimus dėl pandemijos eigos. Mokslininkas dar visai neseniai tikėjosi, kad kelių efektyvių vakcinų atradimas gali padėti šalims pasiekti „bandos imunintetą“ arba faktiškai eliminuoti viruso perdavimą dėl skiepijimo ir ankstesnių susirgimų metu susiformavusio imuniteto.

Tačiau praėjusį mėnesį pasiekę duomenys apie vakcinų bandymus Pietų Afrikoje parodė, kad sparčiai plintanti koronaviruso atmaina gali ne tik sumažinti dabar esančių vakcinų efektyvumą, bet ir išvengti žmonių, jau persirgusių COVID-19, antikūnų.

Pakirstas optimizmas

„Aš negalėjau užmigti, pamatęs duomenis“, – „Reuters“ cituojamas Ch. Murray. Jis pats sau užduoda klausimą, kada visa tai baigsis.

Naujienų agentūra kalbino net 18 pandemijos eigą stebėjusių specialistų, daugelis jų pažymėjo, kad praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusi naujiena apie 95 proc. veiksmingas vakcinas nuo COVID-19 iš pradžių suteikė vilčių, kad virusas gali būti suvaldytas, panašiai, kaip tai pavyko su tymais.

Tačiau jie taip pat pažymi, kad Pietų Afrikos ir Brazilijos atmainų tyrimai pakirto šį optimizmą. Jie dabar tiki, kad SARS-CoV-2 ne tik liks endenimiu virusu, kuris toliau plis bendruomenėse, tačiau artimiausiais metais gali sukelti ir ženklų susirgimų ar mirčių skaičiaus šuolį.

Mokslininkų teigimu, žmonės turėtų tikėtis ir toliau laikytis tokių saugumo priemonių, kaip nuolatinis kaukių dėvėjimas ar susibūrimo vietų vengimo COVID-19 protrūkio metu. Ypač tai taikoma rizikos grupėse esantiems asmenims.

REKLAMA

Net ir po vakcinacijos, „aš vis tiek norėčiau dėvėti kaukę, jeigu būtų tokia galimybė“, pripažino JAV kovos su pandemija vadas infektologas Anthony Fauci. Jo teigimu, užtektų vieno atmainos protrūkio žybtelėjimo ir visos viltys, kad pasaulis grįš į normalų gyvenimą, dings.

Kai kurie mokslininkai, įskaitant ir Ch. Murray, suvokia, kad vaizdas dar gali gerėti. Naujos vakcinos, kurios kuriamos rekordiniu greičiu, vis dar pasirodo ir leidžia išvengti sunkių ligos atvejų ar mirčių net ir susirgus naujomis atmainomis. Daug vakcinų kūrėjų šiuo metu kuria atsparesnes naujoms koronaviruso atmainoms vakcinas, o ir apie imuninį žmogaus atsaką kol kas dar trūksta informacijos, pažymima „Reuters“.

Ch. Murray mano, kad jei Pietų Afrikos atmaina, ar panašios mutacijos, ir toliau nevaldomai plis, COVID-19 atvejų, kurie nulems patekimą į ligonines ar mirtis, artėjančią žiemą gali būti keturiskart didesnis už gripo. Apytikriais skaičiavimais šis scenarijus numato 65 proc. efektyvumo vakcina pusės visos JAV populiacijos paskiepijimą. Blogiausiu atveju tai gali reikšti apie 200 tūkst. JAV gyventojų mirtį nuo COVID-19.

Pasidžiaugėme vos mėnesį

Nuo pat pradžių naujasis koronavirusas judėjo kryptingai. Dar pačioje pandemijos pradžioje geriausi savo virusologai perspėjo, kad pandemija „gali niekada nepasitraukti“, įskaitant ir Pasaulio Sveikatos Organizacijos nelaimių programos vadovą Michaelą Ryaną.

Kol kas jiems visiems dar teks išsiaiškinti, kaip toliau vystysis eigą: ar žmonijai pavyks COVID-19 suvaldyti, kaip buvo su tymais, ar teks taikstytis, kaip su gripu, kuris susargdina milijonus kasmet.

Faktiškai visus 2020-uosius metus daugelis mokslininkų buvo nustebę, kad koronavirusas stipriai nekinta ir netampa lengviau perduodamu ar mirtinu.

Esminis lūžis užfiksuotas praėjusių metų lapkritį, kuomet „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ paskelbė, kad jų vakcina yra 95 proc. atvejų efektyvi saugantis nuo COVID-19. Keli „Reuters“ kalbinti mokslininkai tuomet perspėjo, kad vakcinos nepadės visiškai atsikratyti viruso. Tačiau daugelis teigė, kad ši naujiena kelia vilčių mokslo bendruomenei, kad bus galima išnaikinti koronavirusą, jeigu tik pasaulis pakankamai sparčiai vakcinuosis.

REKLAMA

Mokslininkai pripažino, kad nesitikėjo tokio efektyvumo vakcinų jau pačiame pirmame jų kūrimo etape. Tačiau optimizmas truko neilgai. Jau gruodį Didžioji Britanija perspėjo apie naują, lengviau perduodamą viruso atmainą, kuri žaibišku greičiu išplito visoje šalyje. Panašiu metu mokslininkai „atrado“ ir panašaus poveikio greitai plintančias Pietų Afrikos ar Brazilijos atmainas.

Vienas iš „Pfizer“ vakcinos kūrėjų Philas Dormitzeris lapkritį „Reuters“ džiugiai pasakojo, kad vakcinos sėkmė parodė viruso pažeidžiamumą imunizacijai ir džiaugėsi „žmonijos proveržiu“. Tačiau jau sausį jis pripažino, kad atmainos „atvertė naują puslapį“, o bendrovės turės nuolat stebėti mutacijas, kurios gali keisti vakcinų poveikį.

Sausio pabaigoje vakcinų poveikis įvairioms koronaviruso atmainoms tapo aiškesnis. „Novavax“ klinikinių bandymų duomenys parodė, kad jų vakcina net 89 proc. atvejų buvo efektyvi Didžiojoje Britanijoje, tačiau siekė vos 50 proc. efektyvumą apsaugant nuo COVID-19 Pietų Afrikoje. Kiek anksčiau „AstraZeneca“ paskelbė, kad jų vakcina suteikė „tik dalinę apsaugą sunkios ligos atveju, kuomet pacientas buvo užsikrėtęs Pietų Afrikos koronaviruso atmaina.

Skiepytis vis dar gyvybiškai svarbu, tačiau rezultatas dar nėra aiškus

Nuomonių mokslo pasaulyje pasikeitimas buvo žymus, „Reuters“ aiškino keli mokslininkai. San Diego „La Jolla“ imunologijos instituto virusologas Shane’as Crotty apibūdino tai kaip „mokslinę rykštę“: gruodį jis tikėjo, kad yra įmanoma pasiekti taip vadinamąjį koronaviruso „funkcinį išnaikinimą“, kaip buvo su tymais.

Šiuo metu situacija kiek pasikeitė. „Paskiepyti kuo daugiau žmonių vis tiek yra tas vienintelis atsakas ir tas vienintelis kelias, kuris buvo gruodžio 1 d. ar sausio 1d., – aiškino mokslininkas. – Tačiau tikėtinas rezultatas jau nebėra toks pats“.

Dabar „paskiepyti kuo daugiau žmonių yra vis tiek tas pats atsakymas ir tas pats kelias į priekį, koks buvo gruodžio 1 ar sausio 1 d.“, - sakė Crotty, „bet tikėtinas rezultatas nėra tas pats“.

REKLAMA

Pasaulis 2021-aisiais susidurs su precedento neturinčia humanitarine krize. Šalims visą dėmesį koncentravus į kova su Covid-19 pandemiją, valstybės, kuriose vystosi konfliktai ir kurios susiduria su didelėmis krizėmis, yra priverstos verstis pačios – labiausiai pažeidžiami žmonės Žemėje už tai moka didžiulę kainą, perspėja Tarptautinio gelbėjimo komiteto (IRC) atstovai.


Rašyti komentarą...
k
kalia
2021-03-07 09:29:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
dar ta durnyste nenusibodo zmonis gasdinti nebijo zmones nieko
Atsakyti
-4

A
Ar
2021-03-07 11:00:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Svabas is Davoso sake???
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų