NATO gynybos ministrai sutarė, kad nedelsiant būtų steigiamos šešios vadavietės Rytų Europoje ir suformuotos 5000 karių itin greito reagavimo pajėgos, atsakant į Rusijos agresiją Ukrainoje, pareiškė NATO Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį.
Greitojo reagavimo pajėgas, kurių steigimo imtis pirmiausia sutiko Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Lenkija ir Didžioji Britanija, bus galima dislokuoti per savaitę krizės atveju, pažymėjo J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją po derybų Briuselyje.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pranešė, kad NATO gynybos ministrai sutarė dėl tarptautinių štabų įsteigimo Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.
„Taip, gynybos ministrai vieningai sutarė, kad visose šešiose valstybėse bus įkurti NATO pajėgų integravimo vienetai – štabai. Visos valstybės deklaravome, kad esame pasirengę juos priimti, mūsų sąjungininkai pasakė, kad jie pasiruošę siųsti savo karininkus ir tie štabai turėtų pradėti darbą maždaug nuo šių metų vidurio“, – po ministrų susitikimo telefonu iš Briuselio BNS sakė J. Olekas.
„Laukiame atvykstančių mūsų sąjungininkų, kad jie pasižiūrėtų ir pateiktų galutinius savo poreikius. Esame įsigiję papildomos aparatūros, technikos, kas reikalinga aprūpinti tokį štabą“, – sakė gynybos ministras.
Pagal susitarimą, apie pusę štabe dirbsiančių karininkų sudarys Lietuvos kariškiai, kitą pusę – atvykstantys sąjungininkų kariai. Konkretus žmonių, dirbsiančių Lietuvos štabe, skaičius, pasak J.Oleko, bus sutartas jau pradėjus štabų veiklą.
Pasak ministro, štabai padės koordinuoti Lietuvos ir tarptautines pajėgas bendrų pratybų ir bendro pasirengimo metu, be to, „tai yra papildoma priemonė atgrasinti potencialiam priešui“.
„Aš manau, kad tai labai svarbus pasiekimas dėl mūsų saugumo“, – sakė J.Olekas.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pareiškė, kad šie NATO planai „yra ne kas kita, o kovinių aljanso pajėgumų didinimas rengiantis įvairiems scenarijams“.
„Todėl mes tikrai labai susirūpinę. Darau prielaidą, kad į šiuos sprendimus mūsų kariniai planuotojai atsižvelgs“, – sakė A. Lukaševičius.
„Tai visiškai atitinka mūsų tarptautinius įsipareigojimus. Tai darome atsakydami į agresyvius veiksmus, kuriuos matome iš Rusijos pusės – tarptautinės teisės pažeidimus ir Krymo aneksiją“, – anksčiau ketvirtadienį sakė NATO Generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.
NATO vadavietei Vilniuje jau skirtos patalpos
Briuselyje esantis LRT korespondentas Vykintas Pugačiauskas teigia, kad tvirtinama visa priemonių sistema.
„Pirmoji priemonė – labai greito reagavimo pajėgos. Tai yra maždaug 5 tūkst. karių iš visų sričių – oro, sausumos, jūrų ir specialiųjų pajėgų. Jie galės būti siunčiami 2–7 paroms į bet kurią aljanso vietą kovoti su bet kuria grėsme. Didinamos ir kitos NATO reagavimo pajėgos. Jų parengtis kiek ilgesnė – maždaug mėnuo, bet tos pajėgos turi būti didinamos nuo 13 tūkst. iki 30 tūkst. karių“, – sako Briuselyje esantis LRT žurnalistas Vykintas Pugačiauskas. Pasak jo, pastarosioms pajėgoms taip pat turi būti suteikti įgaliojimai užsiimti teritorine gynyba.
Pasak V. Pugačiausko, NATO turės tokias pajėgas, kurios galės atvykti į pagalbą kaip pastiprinimas Lietuvos pajėgoms. Tam, kad būtų įmanoma tai padaryti sklandžiai, Lietuvoje ir dar penkiose valstybėse steigiamos mažos vadavietės, kurios rūpinsis šių pajėgų priėmimu, pratybomis ir kita veikla.
„Vadavietėse tarnaus maždaug 80 karininkų. Pusė – iš Lietuvos, kita pusė – iš kitų sąjungininkių. Tikimasi, bent jau to tikisi Lietuva, kad tokia vadavietė Vilniuje bus įsteigta per metus. Tam jau paskirtos patalpos“, – pabrėžia V. Pugačiauskas.
Jo teigimu, tam, kad prireikus būtų galima koordinuoti viso regiono gynybą, šių vadaviečių ir NATO pajėgų veiklą Lenkijoje ir Baltijos šalyse koordinuos teritorinė vadavietė vakarų Lenkijoje.
„NATO buvo atsisakiusi tokios teritorinių vadaviečių koncepcijos, žlugus Sovietų Sąjungai, bet dabar, atsakydama į Rusijos grėsmę, grįžta prie to. Galbūt kaip atsvarą bus nuspręsta steigti panašią vadavietę ir pietų Europoje“, – sako LRT korespondentas.
A. Matonis: vadavietės užtikrins efektyvesnį NATO veikimą
Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis pastebi, kad Rusijos kaimynės ilgą laiką stokojo sąjungininkų fizinio buvimo jų teritorijose. Jis atkreipia dėmesį, kad netgi pernai priimti sprendimai dėl rotacinių kuopų atsiuntimo pakeitė padėtį.
„Tai pakeitė ne tik mūsų pačių savijautos mikroklimatą (jaučiamės labiau užtikrinti, jaučiame, kad NATO yra čia), bet sustiprino mūsų gynybą. Nuolat vyksta pratybos su amerikiečiais, vengrais, kitų valstybių kariais, kurie čia jau beveik devynis mėnesius. Nuolatinės struktūros, t. y. nedidelės operacinio lygmens vadavietės, kūrimas nulemtas to, kad nuolat vyksta ir vyks pratybos“, – tvirtina A. Matonis.
Jis primena, kad NATO pajėgų vadas generolas Philipas Breedlove`as prieš kelias savaites pareiškė, jog Baltijos šalių teritorijose nevyks daugiau pratybų, tačiau jos bus geriau organizuotos, labiau integruotos.
A. Matonio nuomone, tam, kad pratybos būtų sėkmingos, kariai mokėtų gerai sąveikauti, ir reikalingos jungtinės vadavietės. „Norint, kad veikimas būtų efektyvesnis, geriau vyktų pratybos, esant krizinei situacijai, sąjungininkai gautų konkretesnius, geresnius įsakymus, populiariai aiškinant, ir yra steigiamos tos nedidelės vadavietės“, – aiškina A. Matonis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
