Vašingtonas panaikino dalį sankcijų Baltarusijai ir leido vykdyti operacijas su Aliaksandro Lukašenkos lėktuvais. Tokį žingsnį JAV aiškina siekiu skatinti dialogą, o opozicija įspėja – tai gali būti A. Lukašenkos bandymas apgauti Vakarus.
Politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus nuomone, JAV nuosekliai siekia palaikyti geresnius santykius su Baltarusija tam, kad ši išliktų bent iš dalies nepriklausoma nuo Rusijos.
„JAV jau kurį laiką bando palaikyti šiek tiek geresnius santykius su Baltarusija.
2020 metais, paskutiniaisiais Trumpo pirmosios kadencijos metais, Baltarusijoje lankėsi tuometinis gynybos ministras Mike’as Pompeo ir, manau, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
Todėl galima sakyti, kad JAV laikosi nuoseklios politikos – ji siekia, kad Baltarusija netaptų visiškai priklausoma nuo Rusijos <...>“, – sakė jis.
Sunku pasakyti, kuo šis sprendimas yra grindžiamas
Eksperto teigimu, Jungtinės Valstijos, remdamosi galbūt turima žvalgybine informacija, siekia paremti Baltarusijos pareigūnų nuomonę apie per didelę šalies priklausomybę nuo Rusijos ir taip skatinti jos didesnį savarankiškumą.
„Sunku pasakyti, ar šis sprendimas grindžiamas tik bendra politine nuostata, ar JAV turi konkrečios informacijos.
Galbūt tai yra remiamasi žvalgybine informacija – signalų žvalgyba („signal intelligence“) leidžia manyti, kad tarp Baltarusijos generolų ir kai kurių kitų pareigūnų yra manančių, jog šalis tampa per daug priklausoma nuo Rusijos.
Tokiu būdu Amerika, tikėtina, bando palaikyti šią nuomonę ir skatinti bent dalinį savarankiškumą Baltarusijos viduje“, – įvertino pašnekovas.
Pasak K. Girniaus, nors JAV politika Baltarusijos atžvilgiu Lietuvai tiesiogiai nepaveikia, Lietuvos visiškos izoliacijos pozicija Baltarusijos atžvilgiu laikoma pernelyg griežta.
„Kalbant apie įtaką Lietuvai, sunku pasakyti, ar ji tiesiogiai juntama, tačiau, mano nuomone, Lietuvai tai nekenkia.
Lietuva laikosi beveik kraštutinės pozicijos – siekia Baltarusiją visiškai izoliuoti, laikydama, kad A. Lukašenka yra visiškai priklausomas nuo Putino ir neturi jokios savarankiškos politikos. Tačiau tai, manau, per griežtas vertinimas“, – dalijosi jis.
Politikos apžvalgininkas kalbėjo, kad JAV požiūris yra kitoks – Baltarusija priklauso nuo Rusijos, bet A. Lukašenka vis dar turi šiek tiek veikimo laisvės, kurią verta skatinti.
Ir todėl, anot jo, tam tikros nuolaidos ar diplomatinių kontaktų palaikymas, pavyzdžiui, ambasadorių apsilankymai, gali būti naudingi.
Kojala: JAV siekia palaikyti ribotus santykius su Baltarusija
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas (GSSC) Linas Kojala akcentavo, jog JAV administracija, vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui, siekia palaikyti ribotus santykius su Baltarusija. Tam yra daroma, kad būtų pasiekti pasiekti rezultatai, tokių kaip politinių kalinių paleidimas ir mažesnė Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos, o tokia politika nėra nauja.
„JAV administracija su D. Trumpu priešakyje matoma perspektyva vystyti ribotus santykius su Baltarusija ir tokiu būdu bandyti pasiekti tam tikrų praktinių rezultatų – įskaitant politinių kalinių paleidimą.
Galbūt ilgalaikėje perspektyvoje mažinti Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos ir bent jau sudaryti tam terpę.
Tai nėra nauja kryptis. Ją matėme besikartojant per pastaruosius penkiolika metų ne vieną kartą“, – sakė jis.
Anot politologo, JAV ir Europos šalys jau ne kartą bandė palaikyti dialogą su Baltarusija, siekdamos praktinės naudos ir parodydamos, jog ši gali veikti savarankiškai, nepriklausomai nuo Rusijos.
„Buvusi Trumpo administracija, pirmoji Trumpo administracija, tą darė, ir ankstesnės administracijos, na, ir Europos šalys taip pat turėjo panašių veiksmų ar bandymų ankstesniais metais.
Tai aš traktuočiau kaip eilinį bandymą ieškoti galimybių kalbėtis su Baltarusija, tikintis gauti tam tikros praktinės naudos iš Baltarusijos pusės, ir tokiu būdu bandant sukurti įvaizdį, kad yra galimybių Baltarusijai priimti savarankiškus sprendimus, atskirtus nuo Rusijos“, – įvertino ekspertas.
Tai gali paveikti Lietuvos politinių kalinių likimus
L. Kojala mąstė, kad JAV veiksmai Baltarusijos atžvilgiu yra svarbūs Lietuvai ir visai Europos Sąjungai, nes jie gali paveikti sankcijas ir kalinių, tarp jų ir Lietuvos piliečių, likimus.
„Jeigu yra paleidžiami kaliniai, tai, be abejo, turi įtakos Lietuvą, nes tarp jų gali būti ir Lietuvos piliečių.
Jeigu tai apima sankcijas, tai, žinoma, kad tai veikia visą Europos Sąjungą, nes Europos Sąjunga savo ruožtu taiko sankcijas Baltarusijai.
Tad be jokios abejonės, Jungtinių Valstijų veiksmai yra svarbūs ir aktualūs mums iš įvairių perspektyvų“, – dalijosi jis.
GSSC vadovas atkreipė dėmesį, jog Lietuva, remiama kitų Europos šalių, siekia griežtinti sankcijas Baltarusijai dėl jos vykdomų hibridinių atakų prieš Baltijos šalis ir netiesioginio pritarimo tokiems veiksmams.
„Matome diskusijas apie tai, kad reikia naujų papildomų sankcijų Baltarusijai, nes jos vykdoma hibridinė ataka prieš Baltijos šalis plečiasi.
Sunku atsieti balionų siuntimą nuo bent jau politinio pritarimo vykstantiems veiksmams arba nenoro jų stabdyti.
Šia prasme Lietuvos kryptis turi atramą kitose Europos šalyse, kur šiuo metu diskusijų apie sankcijų švelninimą Baltarusijai, bent jau labai aktyvių, nematyti“, – kalbėjo L. Kojala.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
