• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Buvęs Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas išreiškė abejones dėl 10 mln. eurų vertės greitųjų COVID-19 testų įsigijimo sutarties panedemijos pradžioje 2020 metais, sako buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

Buvęs Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas išreiškė abejones dėl 10 mln. eurų vertės greitųjų COVID-19 testų įsigijimo sutarties panedemijos pradžioje 2020 metais, sako buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

REKLAMA

Ji ketvirtadienį duoda parodymus Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje, kurioje yra kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba ir 4,1 mln. eurų žalos padarymu valstybei įsigyjant greituosius COVID-19 testus.

Tuometinė viceministrė sakė klaususi V. Zimnicko, ar gavo pasiūlymą iš „Profarmos“.  Paaiškėjo, kad ši įmonė testus pristatytų vėliau, nei reiktų.

„Palauk, dar vienas dalykas – dėl kainos, 10 mln. eurų, aš bijau pasirašinėti tokias sutartis tiesioginių derybų būdu“, – V. Zimnicko žodžius prisiminė L. Jaruševičienė.

REKLAMA
REKLAMA

Ji teismui pasakojo tada paskambinusi buvusiam premjero patarėjui Lukui Savickui. 

Tuo metu „Profarmos“ direktorė Edita Mištinienė pareiškė, kad užsakymas rezervuojamas, kai apmokėjimas įvykdomas 100 procentų.

REKLAMA

Anksčiau gruodį įvykusiame posėdyje sveikos apsaugos eksviceministrė tvirtino, jog per derybas įsigyjant teistus elgėsi teisėtai, kaltinamoji taip pat tvirtino, kad byloje minimos įmonės „Profarma“ kontaktus jai davė tuometis premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, dabartinis parlamentaras L. Savickas.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

REKLAMA
REKLAMA

Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų COVID-19 serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas šiemet patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais.

Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 eurai be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio.

REKLAMA

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.

Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas A. Veryga. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų