Pasak jo, tokia galimybė būtų, jeigu teisėsauga nustatys, kad „Nemuno aušra“ neteisėtai finansavo rinkimų kampaniją,
„Tokia galimybė neatmestina niekada. Ir dabar neatmestina“, – LRT laidai „Savaitė“ sakė F. Jansonas.
„Ar toks darbas (mažumos Vyriausybės – BNS) įmanomas? Pavyzdžių yra buvę prieš beveik porą dešimtmečių. Matėme, kad gana sėkmingai dirbo, išskyrus pabaigą. Pono Kirkilo 2 K (Kirkilas+Kubilius – BNS) projektas“, – tvirtino F. Jansonas.
F. Jansonas: „Tiek prezidentas, tiek premjerė panašiais žodžiais sakė“
Pasak jo, toks variantas įmanomas po to, jeigu po tyrimo paaiškės, kad koalicijos partnerių „Nemuno aušros“ finansavimas per rinkimus į Seimą buvo neteisėtas.
„Tiek prezidentas, tiek premjerė panašiais žodžiais sakė, kad po to, kai baigsis tyrimas dėl „Nemuno aušros“ finansavimo per rinkimus (Seimo – BNS), jeigu tas tyrimas baigsis bylomis, pažeidimų nustatymais, turbūt, ta koalicijos ateitis gali ir turi būti persvarstoma iš naujo. Ir šuo atveju tas mažumos Vyriausybės darbas ant stalo gali atsidurti teoriškai“, – kalbėjo F. Jansonas.
2006 metais tuometiniam socialdemokratų lyderiui Gediminui Kirkilui suformavus mažumos Vyriausybę, tuo metu Andriaus Kubiliaus vadovaujami konservatoriai priėmė sprendimą remti G. Kirkilo kabinetą.
Po metų, 2007 metų rugsėjį konservatoriai nutraukė paramą mažumos Vyriausybei.
Kaip skelbė BNS, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) liepos pabaigoje pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto „Nemuno aušros“ Seimo rinkimų kampanijos finansavimo.
Tuo metu antradienį Vilniuje vykusio protesto „Gėdos diena“ prieš koaliciją organizatoriai teigė iš prezidento išgirdę pažadą iš naujo vertinti koaliciją, jei būtų nustatyti „aušriečių“ kampanijos finansavimo pažeidimai.
Savo ruožtu paskirtoji premjerė Inga Ruginienė tvirtina, kad koalicija su „Nemuno aušra“ formuota atsižvelgiant į rinkėjų valią. Pasak jos, „Seime nerasi politinės partijos, kurios gretose nėra vienų ar kitų problemų“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Net jei nustatys kažkokį pažeidimą, bausti reikia ne NA ir jų rinkėjus, bet VRK. Tai jie atsakingi už politinės kampanijos dalyvių finansavimą. Jei buvo pažeidimų, reikėjo neregistruoti partijos rinkimams.
Ir iš vis- tas Grybauskaitės primestas partijų finansavimo įstatymas yra visiška nesąmonė. Jį būtina keisti.
2024 m. Rugpjūtis 31 d. ·
Švelniai šaržuojant situaciją dėl RF karių išvedimo 1993 m. rugpjūtyje, tuometinės opozicijos nuostata buvo tokia: rusai, kol nesusimokėsit už Lietuvos patirtą žalą, mes jūsų kariuomenės neišleisim.
Dėl to buvo pakibusi ant plauko pati proceso pabaiga. Tik tiesioginis A.Brazausko ir B.Jelcino pokalbis išgelbėjo situaciją. Iki šiol svarstau, kodėl V.Landsbergis ir kiti užėmė tokią poziciją.
Matau tik dvi versijas: arba jie atliko kažkieno užduotį, arba juos buvo apėmęs kolektyvinis marazmas.
Tuo metu nieko nebuvo svarbiau už paskutinį valstybingumo įtvirtino etapą. Po kariuomenės išvedimo mūsų valstybė turėjo galimybę visiškai kontroliuoti savo teritoriją. Bet tuometinė "patriotiška" opozicija manė kitaip...
Dvaro istorikai, politologai, medijos bei politikai to klausimo nenagrinėja- uždrausta.
P.S. Dėsningumas: kai landsbergiečiai opozicijoje, jie spirgina valdžią- kodėl nereikalaujat žalos atlyginimo; kai patys ateina į valdžią, momentaliai nutyla tuo klausimu.
P.S.2. Visam procesui vadovavo prezidentas A.Brazauskas. Politinių sprendimų priėmime pabaigoje be jo dalyvavo tik trys žmonės-P.Gylys, J.Paleckis, A.Meškauskas. Nes 1993 m. rugpjūčio pabaigoje procesas tapo pavojingai nevaldomas ir reikėjo smarkiai apriboti sprendžiančių žmonių ratą. Nei vakar, nei šiandien man nepaskambino, interviu nepaprašė nė vienas dvaro žurnalistas. Žino, ką pasakysiu...Bijo.
