Plačiau apie tai TV3 laidoje „Dienos komentaras“ – pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgoridinu
Finansų ministerija siūlo, kad pirmojo būsto NT mokestį nustatytų savivaldybės ir kad jos nustatytų neapmokestinamą pirmojo būsto dydį, o jau virš tos ribos būtų taikomas 0,1–1 proc. tarifas. Kaip jūs vertinate tokį siūlymą?
Tame siūlyme yra labai daug biurokratijos ir neapibrėžtumo. Labai svarbu užtikrinti, kad NT mokestis nepavirstų į nuostolį valstybei. Ta prasme, kiekviena savivaldybė savaip administruoja tą mokestį, nustato savus tarifus, o tai reiškia, kad iškyla mokesčio administracinės problemos. Iš kitos pusės, žmonės moka tą mokestį, tai yra išima pinigus iš savo kišenės ir turime užtikrinti, kad tas mokestis nebūtų valstybei nuostolingas, kad iš jo realiai būtų kažkokia nauda.
Kol kas yra labai daug neaiškumo. Valstybė pati nežino, ką nori su šiuo mokesčiu daryti. Kiekvieną kartą po reformos paskelbimo yra kažkokie kiti skaičiai. Ir tai jau spėjo daryti įtaką Lietuvos ekonomikai, nes Lietuvos vartotojų lūkesčiai šiuo metu yra prasčiausi per pusantrų metų, o gyventojų nuomonė apie ekonomiką vertinama prasčiausiai per du metus.
O kaip jūs vertinate tai, kad siūloma leisti savivaldybėms nustatyti konkretų mokesčio dydį?
Didžiausia problema yra kaip savivaldybės tą skaičiuos, remiantis kokiais kriterijais. Ir aš manau, kad kalbant apie mokesčius turi būti daugiau tvarkos ir mažiau netvarkos, nes mokesčiai tai yra valstybės pajamų klausimas ir ne tik rinkos reguliavimo klausimas. Manau, kad negalima palikti daug erdvės savivaliavimui.
Ką manote apie antram būstui siūlomus tarifus?
Apskritai neskubėčiau vedinėti tarifus antram būstui, nes rinka tik pradėjo atsigauti. Dabar būstų sandoriai kyla dviženkliu tempu, kas yra gerai. Blogai yra tai, kad jie kyla dviženkliu tempu nuo labai žemo lygio. Ir paskutinius keletą metų rinka buvo labai didelėj duobėj ir aš manau, kad reikia duoti laiko rinkai atsigauti, tik tada galvoti apie kažkokių papildomų tarifų įvedimą, nes dabar atsigaunančią rinką mes dusinsim. Tai nėra labai sveikas dalykas ekonomikai.
Kaip bendrai apibūdintume siūlomus mokesčių pakeitimus? Ar jie padės surinkti daugiau pinigų gynybai?
Kol kas mokesčių reforma padarė daugiau žalos negu naudos, nes, kaip ir minėjau, Lietuvos vartotojų lūkesčiai šiuo metu yra prasčiausiai per pusantrų metų. Lietuva jau nebėra lyderė pagal gyventojų optimizmą Europoje ir gyventojų nuomonė apie ekonomiką yra prasčiausia per du metus. Tai akivaizdu, kad 50 proc. to kritimo lėmė tarifai ir nerimas dėl jų, o kitus 50 proc. yra mokesčių reformos pasekmė.
Pinigai gynybai yra labai svarbu, bet geriau būtų pasiskolinti daugiau pinigų rinkose, nes tą leidžia daryti Lietuvos skola ir kuo mažiau liesti mokesčių sistemą. Ypač tada, kai mes nežinom, kokie bus tarifai Europoje, kokia bus pasaulio ekonomikos perspektyva ir mes darome galbūt ir gerą dalyką, bet tiesiog ne laiku.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
