Apie tai, ar Vyriausybei pavyks susitarti dėl NT mokesčio, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Nerijus Mačiulis ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Valdantieji jau beveik tris mėnesius aptarinėja mokesčių reformą, panašu, kad jau einama link pabaigos ir rytoj svarstoma Vyriausybėje, kitą savaitę Seime. Kaip vertinate naujausią ministerijos siūlymą?
Nerijus Mačiulis: Visų pirma tai, turbūt, lengviausias darbas Lietuvoje yra pasakyti kodėl nereikia didinti mokesčių. Čia visi gali pasiūlyti puokštę argumentų, kiekvienas asmeniškai, kodėl aš neturėčiau mokėti didesnių mokesčių, aš tikrai nenoriu mokėti didesnių mokesčių. Visuomenės grupės atskiros, verslas, gyventojai ir taip toliau. Mes tuos argumentus visi labai gerai girdime, daugelis jų yra visai logiški. Lietuvos biudžeto pajamos pastaraisiais metais sparčiai augo dėl to, kad augo ekonomika, mažėjo šešėlinė ekonomika.
Dėl to mes matėme, priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, biudžeto pajamų augimą, biudžeto išlaidų augimą, kas leido ir didinti pensijas, ir socialines išmokas, ir investicijas, ir taip toliau. Tai čia tą visi turėtų suprasti ir čia nereikia nei ekonomikos studijuot, kad suprastum, visiems tai patinka ir aišku.
Bet kodėl ir praėjusi Vyriausybė bandė skausmingai ten pusantrų metų voliojo mokesčių reformą, diskutavo su visuomene, keitė su visuomenės grupėm, su verslo atstovais, su visais ir galiausiai iš to nieko neįvyko, kodėl ši Vyriausybė taip sunkiai, ilgai diskutuoja, pirmyn, atgal ir netgi valdančioji dauguma ne visiškai sutaria, tai dėl to, kad taip, Lietuvoje yra labai mažas apetitas ir noras didinti mokesčius.
Ir mes labai įpratę esame izoliuotai diskutuoti du svarbius klausimus. Vienas tai yra, kokia turi būti mokestinė našta ir kaip ji turi pasiskirstyti tarp skirtingų gyventojų visuomenės grupių ir verslo ir kita pusė yra, kur reikia išleisti pinigus. Ir mes taip, puikiai galime diskutuoti, kad reikia daugiau pinigų gynybai, reikia socialinei apsaugai, tam ir tam, ir tam, ir tam.
Kai pereinam prie mokesčių, viską užmiršom, ką diskutavom toje balanso pusėje ir pereinam prie to, kad mokesčių nereikia. Tai va čia yra tam tikra fiskalinė šizofrenija, kuri bet kuriam mokesčių reformos įgyvendinimą labai apsunkina. Ir dar tiktai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dėl ko vis tiek politikai suprasdami, kokie yra nepopuliarūs tie pasiūlymai, suprasdami, kad bet kuriuo atveju bus daug nepatenkintų, vis tiek tą siūlo.
Mes esame dabar truputėli unikalioj padėty ne tik dėl to, kad reikia labai padidinti krašto apsaugos finansavimą, dėl to, kad yra padidėję ir kiti poreikiai, bet ir dėl to, kad po pandemijos Lietuva gavo labai didelę paramą iš Europos Sąjungos (ES), taip vadinamas RRF – ES atsparumo ir gaivinimo didinimo fondas, iš kurio ten gavome kelis milijardus.
Ir apie pusė milijardo eurų, apie 400 mln. eurų yra pakabinti ant plauko, nes tie pinigai yra susieti su reformomis, kurias įgyvendina Lietuva, išorinių ekspertų vertinimu, ko mums čia reikia, kad šalis būtų atsparesnė, konkurencingesnė ir galėtų tvariai augti ateityje.
Ir dalis tų reformų yra praplėsti mokesčių bazę ir sutvarkyti mokesčių sistemą. Tai, jeigu to nesusitvarko Vyriausybė, tai tie pinigai yra prarandami. Ir tai yra visų mūsų pinigai, nes tai pinigai ir, kurie būtų naudojami infrastruktūros vystymui ir keliams, ir kurių nors, galbūt, svarbių valstybės investicinių projektų paramai ir gynybos investicijos išlaidos. Tai čia reikia suprasti, kad pasakyti labai lengva „nieko nekeiskit, viskas yra gerai Lietuvoje“. Iš tikrųjų, viskas Lietuvoje yra labai gerai, ekonomikos augimas vienas sparčiausių, atlyginimų augimas vienas sparčiausių ES, pensijų augimas vienas sparčiausių, progresas per 5-metį, per 10-metį vienas geriausių ES.
Tikrai Lietuvoje daug kas veikia labai gerai, bet tam tikri mokestiniai pakeitimai turi būti tam, kad mes neprarastume tų pinigų, kurie yra labai svarbūs Lietuvai.
Indre, mokesčiai niekada nėra geras klausimas, ypač ir gyventojams, kiekvienam turbūt gyventojui nauji mokesčiai yra pats nemaloniausias dalykas, jeigu tau jau reikės mokėti. Ir tai skaldo visuomenę, ir daug susipriešinimo, dėl to ir valdžioje tiek daug kyla visokiausių diskusijų, aistrų, intrigų. Kaip jūs galvojat, kokia būtų situacija, jeigu kyla klausimų ar galima atsitraukti, ar galima kurį nors mokestį išimti?
Indrė Genytė-Pikčienė: Mokesčiai, iš tikrųjų, nebėra toks atgrasus dalykas, koks buvo prieš 20-30 metų, nes tuo metu pasitikėjimas valstybe buvo gerokai žemesnis. Dabar per tuos 30 metų mes kūrėme savo valstybę tokią, kuria galime didžiuotis. Ir, iš tikrųjų, šiai dienai, stebint visus makroekonominius rodiklius, kuriuos ir Nerijus minėjo, manau, kad tikrai ne vienas visuomenės narys ir atsakingas pilietis nesibaido mokesčių ir juos dorai moka.
Tą rodo ir šešėlio statistika, ji mažėjanti, ji rodo, kad tiek verslas, tiek gyventojai nebevengia taip stipriai mokesčių, kaip vengdavo netgi 10-mečiu atgal. Tai irgi yra labai svarbus kriterijus, kuris rodo, kad gyventojams ir verslams bendras mūsų visų reikalas – valstybės tvari raida – yra svarbus.
Šiai dienai šitas įtemptas dialogas dėl mokesčių reformos siejasi su, galbūt, nepakankamai išgrynintu prioriteto spektru, kurį pateikė Vyriausybė. Jeigu mes pernai metais kalbėjome, kad gynyba yra prioritetas numeris 1 ir vėliau sekė rinkiminė kampanija, kurioje buvo taškomasi tikrai labai didžiuliais pažadais, įsipareigojimais visuomenei dalinti į kairę ir į dešinę mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigus, na, tai šitie tikslai kertasi.
Jie tikrai yra nesuderinami, nes biudžetas yra ne guminis, biudžetas yra ribotas ir natūralu, kad atliepti tą biudžetinį barjerą yra privalu. Tad populizmas padarė savo blogąjį darbą ir atitinkamai dabar sutelkti šitai mokesčių reformai visuomenę pasidarė gerokai sunkiau.
Bet natūralu, kad tą reikės padaryti ir, iš tikrųjų, kalbant apie NT mokestį, nieko nekeičiant, mokestinė našta savaime labai stipriai išaugs jau mokantiems ir tiems gyventojams, kurie mokės dėl vertės padidėjimo, labai reikšmingo vertės padidėjimo, kuris gali siekti net porą kartų tam tikrais, atskirais atvejais.
Tad šiuo atveju, politikai turi jausti šitą didelę atsakomybę prieš tą patį mokesčių mokėtoją. Nes, kai mokestinė našta išaugs irgi kartais žmogui, iš pakankamai lengvai pakeliamos ir toleruojamos iki jau tikrai sunkią naštą sudarančios ir reikšmingą finansinę dalį vaidinančios, tai bus dar viena nepasitenkinimo banga dėl politikų neveiksnumo.
O susitelkti ir kryptingai komunikuoti tuos tikslus, kuriuos pasiekti reikia, sakykim, tuos pačius gynybos prioritetus, jeigu bandoma šitą mokestinę reformą pakišti po gynybos prioritetu, turėtų taip ir būti daroma, nes to labai, bent jau mes, ekonomistai, pasigendame dialoge.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
