Reaguodama į tai, Vyriausybės kanceliarija pavedė atsakingoms ministerijoms įvertinti asociacijos siūlymus rengiant pasiūlymus Vyriausybei.
Skaitmeninė informacijos ekosistema visame pasaulyje išgyvena reikšmingus pokyčius. Globalios platformos keičia ne tik tai, kaip žmonės vartoja turinį, bet ir tai, kaip formuojasi viešoji nuomonė, kaip veikia demokratiniai procesai ir kaip išsaugoma kokybiška, patikima žurnalistika. Lietuva – ne išimtis, rašoma asociacijos kreipimesi.
IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, nesiimant strateginių sprendimų valstybėje, vietinės žiniasklaidos ir pasaulinių socialinių tinklų konkurencija tampa vis labiau iškreipta, o dėl to nukenčia tradicinė žiniasklaida.
Pasak jos, ypač svarbu atkreipti dėmesį ir į socialinių tinklų algoritmų keliamą riziką – vartotojams vis dažniau pateikiamas turinys iš neaiškios kilmės šaltinių, vadinamųjų „melagienų“ puslapių, kurie dažnai veikia be oficialių rekvizitų, o jų domenai registruoti privačių asmenų vardu.
„Tokie kanalai ir klaidina visuomenę, ir pažeidžia intelektinės nuosavybės teises, kopijuodami bei modifikuodami oficialių naujienų portalų turinį pasitelkdami dirbtinį intelektą. Ši problema ne tik mažina patikimos žiniasklaidos matomumą, bet ir menkina viso sektoriaus reputaciją. Reikalingi sisteminiai sprendimai, kurie užtikrintų sąžiningą konkurenciją ir informacinį saugumą“, – sako L. Bušinskaitė.
Taip pat asociacija kviečia Seimą, Vyriausybę ir atsakingas ministerijas grįžti prie diskusijų dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio įvedimo Lietuvoje, kuriuo būtų galima apmokestinti Lietuvoje veiklą vykdančias pasaulines technologijų kompanijas tokias kaip Google, META, Amazon ir kt.
Toks mokestis, taikomas pajamoms, gautoms iš reklamos, duomenų perdavimo ir skaitmeninių tarpininkavimo paslaugų, padėtų subalansuoti rinką, kuriai šiuo metu vis didesnę įtaką daro tarptautinės technologijų bendrovės, Lietuvoje generuojančios didžiules pajamas, tačiau dažnai nemokančios proporcingų mokesčių mūsų šalyje. Šis mokestis jau veikia keliose Europos Sąjungos valstybėse – Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje – ir galėtų tapti reikšminga strategine investicija į Lietuvos informacinį saugumą bei žiniasklaidos sektoriaus stiprinimą.
Taip pat siūloma svarstyti kompleksinius sprendimus, kurie leistų užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp vietinių žiniasklaidos priemonių ir globalių skaitmeninių platformų. Be jau minėto skaitmeninių paslaugų mokesčio, siūloma plėsti pelno mokesčio bazę, priskiriant pelną tai šaliai, kurioje pajamos faktiškai generuojamos, nepriklausomai nuo fizinio įmonės buvimo. Tokia praktika leistų Lietuvai efektyviau surinkti mokesčius iš platformų, kurios aktyviai veikia šalies skaitmeninėje erdvėje. Ir, galiausiai, remiantis EBPO ir G20 susitarimais, rekomenduojama įvesti minimalų efektyvųjį pelno mokesčio tarifą, kuris užtikrintų, kad didelės tarptautinės įmonės mokėtų bent 15 proc. pelno mokestį. Šis mechanizmas prisidėtų prie teisingesnės mokesčių sistemos ir stiprintų nacionalinį biudžetą.
Kol tokie sprendimai dar neįgyvendinti, asociacija kviečia valstybės institucijas ir lietuviškus verslus atsakingai peržiūrėti komunikacijos strategijas ir prioritetą teikti kanalams, kurie sąžiningai vykdo mokestines prievoles Lietuvoje.
Be to, savo metiniame pranešime Europos Parlamentui Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad spaudos laisvė yra demokratijos pagrindas. Kai nepriklausoma žiniasklaida silpnėja, stiprėja dezinformacija, nyksta valdžios atskaitomybė ir klesti korupcija, todėl, anot Pirmininkės, reikia aktyviau saugoti žiniasklaidą, investuoti į jos atsparumą ir piliečių raštingumą. Būtent tam Europos Komisija pristato naują Žiniasklaidos atsparumo programą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
