Šiemet už kilogramą pirmųjų lietuviškų braškių gyventojai turėjo pakloti ir 14–15 eurų.
Tokios kainos pribloškė – aktyvi visuomenės veikėja Birutė Jakučionytė socialiniuose tinkluose dalijosi, kad Kunigiškėse (Palangoje) už du indelius braškių paklojo 29 eurus.
„Aš labai stengiuosi niekuo nesistebėti, priimti taip, kaip yra. Bet kartais vis tiek nustembu. Du indeliai uogų kainuoja 29 eurus“, – feisbuke rašė ji.
B. Jakučionytė papildė, kad pati uogų nepirko, tiesiog buvo pavaišinta. Moters teigimu, indeliuose tilpo po 1 kilogramą braškių, tad paskaičiavus, vienas indelis uogų turėjo kainuoti 14,5 euro.
„Kiek reikia uždirbti, norint paprastai, tvarkingai ir oriai gyventi Lietuvoje?“ – klausė B. Jakučionytė.
Tiesa, dabar, kai braškių sezonas įsibėgėjo, braškių kainos kiek nukrito. Dabar jų galima įsigyti ir po 5–6 eurus už kilogramą.
Pigiausios – 4 eurai už kilogramą – graikiškos braškės. Lenkiškos daugiausia 6–7 eurai už kilogramą.
Sirpsta ir trešnės. Jų kilogramas šiuo metu kainuoja 6–7 eurus, kai kur ir 9. Šilauogių kaina už kilogramą gali siekti ir 15 eurų.
Perspėja dėl prekeivių gudrybių
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė paaiškina, kad uogų, kaip ir kitų prekių, kainas nustato pasiūlos ir paklausos dėsnis, o taip pat ir papildomi veiksniai.
„Ūkininkai susidūrė su iššūkiais, nedidelis, vėlyvas derlius leidžia branginti uogas. Tačiau tai, kad yra galinčių jas pirkti irgi rodo augančią gyventojų perkamąją galią, kuomet vienintelis apsisprendimo kriterijus nebėra prekės kaina“, – komentuoja ji.
J. Cvilikienė primena, kad kainos labai greitai reaguoja į besikeičiančią situaciją, todėl atsiradus daugiau atvežtinių uogų, vėlyvesnio derliaus, jos pradeda mažėti. Gali būti netgi taip, kad ryte ir vakare tų pačių uogų kainos skirsis.
Vis dėlto, nors kainos ir šokiruoja, pirkėjų vis tiek atsiranda. Ar tai reiškia, kad lietuviai gerai gyvena?
„Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie gali sau leisti daugiau pinigų skirti nebūtinoms išlaidoms – kelionėms, pramogoms, kokybiškam maistui. Labai dažnai vietoje užaugintas maistas yra vertinamas kaip geresnis, kokybiškesnis ir už jį linksmame mokėti daugiau. Kol bus galinčių ir norinčių mokėti daugiau, tol kainos ir liks tokios“, – paaiškina J. Cvilikienė.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė pastebi augančią tendenciją atsigręžti į sezoninį, vietos ūkininkų užaugintą, ekologišką maistą ne tik dėl sveikos mitybos, bet ir iš noro paremti vietinius ūkininkus. Vis tik po žodžiais „ekologiškas“ arba „lietuviškas“ gali slypėti visai ne tai, kas skelbiama.
„Reikia būti budriems, nes kartais lietuviškomis uogos vadinamos tik tam, kad būtų pagrįsta jų aukštesnė kaina, ir atsižvelgti į savo galimybes, išlaikyti sveiką balansą ir išlaidas maistui tokias, kurios nekeltų papildomo finansinio streso“, – primena J. Cvilikienė.
Dėl prastų orų maži derliai
Laukiamiausios vasaros uogos jau sirpsta ir laukuose, bet ne tiek, kiek tikėjosi braškių augintojai. Ūkininkai skaičiuoja, kad dėl pavasarinių šalnų prarado kone pusę derliaus.
Tad net įsibėgėjus lauko braškių sezonui, tikėtis pigių uogų šiemet neverta. Dabar augintojai labiausiai baiminasi, kad lauko braškių nepribaigtų liūtys ar nenuniokotų kruša. O jos kai kuriems rajonams jau kliuvo.
Vaizdą, kokio labiausiai bijo augintojai, kai prasideda lauko braškių sezonas, išvydo Biržų rajono augintojai po siaubusios krušos. Ledukai aptalžė sirpti pradėjusias uogas, nukapojo lapus. Ledų krušos kliuvo ir kitiems rajonams – Pasvalio, Kupiškio.
Panevėžio rajono braškyną pernai gerokai aptalžė kruša, tačiau šiemet bent jau lyg šiol buvo ramu. Tačiau 2 hektarus braškių auginantis Panevėžio rajono ūkininkas Paulius Speičys kol kas nesiryžta prognozuoti koks bus šiųmetis uogų derlius. Esą kol braškės lysvėse, dar visko gali nutikti.
Baiminasi ūkininkas ne be reikalo. Nervintis uogų augintojus privertė gegužę užklupusios šalnos.
„Toks tikrai buvo neįprastai šaltas pavasaris. Paprastai tos šalnos būdavo apie savaitę, dabar gavosi 3 savaitės“, – TV3 Žinioms sakė braškių augintojas.
Didžiąją dalį lauko uogų ūkininkas dengė agroplėvele, taip gelbėjo būsimą derlių.
„Derliaus tikrai pusę mažiausiai būtume praradę, nes yra ten kelios eilės nedengtos, tai labai kukliai uogų iš tikrųjų ir jos tik dabar pradeda raudonuoti“, – tikino P. Speičys.
O sumažėjęs derlius reiškia, kad uogos tikrai nebus pigesnės.
„Šiemet nemanau, kad nukris mažiau 5–6 eurų. Piko momentu 5–6 eurai, bet tikrai ne mažiau. Dėl to, kad paprasčiausiai rinkoje bus trūkumas uogų, nebus tiek, kiek reikia“, – kalbėjo braškių augintojas Domantas Kopūstas.
Augintojų teigimu, šiais metais laukiamiausių vasaros uogų sezonas vėluoja keliomis savaitėmis. Jei neužklups krušos, audros ir kitos gamtos išdaigos, braškių skanauti bus galima iki liepos pabaigos. Nes vėlyvesnės veislės laukuose dar tik pradeda rausti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
