braškės

Braškių augintojai skina paskutiniąsias uogas ir skaičiuoja, kiek nuostolių jiems pridarė nesavalaikiai lietūs ir kenkėjai. Nors viso sezono metu, pasak ūkininkų, braškių kainos svyravo tarsi ant sūpynių, tačiau dabar jos jau gali keistis tik nežymiai. Tad nespėjusiems atsivalgyti uogų ar pasiruošti jų žiemai, tai reikėtų daryti jau dabar. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Daugiau nei savaitę Lietuvą maudantis lietus ir atvėsę orai ūkininkams jau kelia nerimo – anot jų, toks atvėsimas bei gausūs krituliai nėra gerai, ypač trukdo nuimti derlių, bet didelio pavojaus dar nekelia. Vieni braškių augintojai sako, kad uogos jau pradeda pūti, tačiau kiti džiaugiasi neblogu derliumi, nes spėjo braškes išskinti. Be to, liūtys suguldė žolę – sunku ją šienauti, tas pats gresia ir javams.

Kėdainių rajono gyventojai skundžiasi, kad braškės šiemet pernelyg brangios. Nors birželio orai tikrai nelepino braškių augintojų – dažni lietūs ir saulės stygius sumažino laukto derliaus kiekį, pirkėjai sako pastebintys, kad už lietuviškas braškes tenka pakloti daugiau nei praėjusiais metais. Sezono pradžioje kilogramas braškių kainavo net 10–11 eurų. Šiuo metu Kėdainių krašto ūkininkų užaugintų uogų kainos svyruoja nuo 6 iki 9 eurų už kilogramą.

Vilkaviškyje įsikūrę ūkininkai, socialiniame tinkle „Facebook“ geriau žinomi kaip „Suvalkijos skoniai“, pasidalijo atviru įrašu iš savo kasdienybės braškių ūkyje. Jie atkreipia dėmesį, kad už gražių uogų parduotuvėse slypi gerokai sudėtingesnė realybė. Šių metų orai ūkininkams nebuvo palankūs – drėgmė, lietūs ir įvairios ligos smarkiai paveikė derlių. Dalis darbo lieka nematoma pirkėjams, ypač kiek daug uogų tenka atrinkti ir išmesti.

Elona Paniulaitienė savo darže aptiko neįtikėtiną radinį, kuris nustebino net ir visko mačiusius sodininkus. Moteris rado vienintelę tokią braškę, kurios iš kiekvienos sėklytės pradėjo augti maži žali lapeliai.  Nors kiti tos pačios šakelės vaisiai buvo visiškai normalūs ir skanūs, ši uoga atrodė tarsi būtų „apsinešusi“ savais daigeliais. „Gamtos pokštas“ stalo viduryje Elona pasakoja, kad tokį reiškinį mato pirmą kartą gyvenime. „Iškart nusiskyniau ir vyrui atnešiau.

Auginantys braškes visada siekia vieno – gero derliaus ir saldžių, didelių uogų, vis tik biologas, ekspertas Nerijus Vanagas sako, kad darant kelias klaidas galite likti be nieko. Apie tai, kokių braškių priežiūros klaidų vengti ir kokių žingsnių nepraleisti, jei norite, kad braškės džiugintų derliumi, N. Vanagas pasakojo TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“. Braškių auginimo ir priežiūros klaidos Pirmas svarbus dalykas, kurį išskyrė biologas, yra braškių augimo vieta.

TV3 televizijos laidoje „Kotrynos burtai“ kulinarė Kotryna Starkienė parodė, kaip pasigaminti labai skanų ir gaivų desertą su braškėmis. Šis desertas tikrai patiks smaližiams ir morengų mėgėjams. Morengų vyniotiniui su braškėmis reikės:  6 kiaušinių baltymų  180 g cukraus  1 arbatinio šaukštelio krakmolo  1 arbatinio šaukštelio baltojo vyno acto arba obuolių sidro acto (galima naudoti ir citrinos sultis)  250 ml 35 proc.

Praėjusias dienas Lietuvoje pylę lietūs ne tik gadino vasarišką nuotaiką, tačiau taip pat suniokojo ūkininkų derlių. Dalijamės su jumis nuotraukomis iš Kretingos rajono, kuriose ūkininkai užfiksavo apsemtą braškių derlių. Per pastarąsias dienas iškritęs didelis kiekis lietaus suniokojo ūkininkų derlių.

„Šį savaitgalį vaišinu jus nepaprastai lengvu braškių tortu. Šį tortą išmokė padaryti draugo mama, kai aš dar buvau mokinukė. Tad, senas, geras vasarai ir ne tik vasarai, vaisinis tortas jūsų degustacijai“, – anksčiau yra rašiusi tinklaraščio „Gera virtuvė“ autorė Dalia. Jums reikės: 1/2 biskvito, 1 kg grietinės (t. y. 2x 500 gr. 30% grietinės minkštoje pakuotėje), 1 pok.

Pirmosios lietuviškos braškės jau pasirodė prekyboje, tačiau vasaros skonis kol kas kainuoja brangiai – už kilogramą prašoma iki 20 eurų. Vis dėlto augintojai ramina: uogų daugėjant laukuose, kainos turėtų kristi, o šiųmetis sezonas žada geresnį derlių nei pernai. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas.

Įsibėgėja prekyba lietuviškomis braškėmis, kurios kol kas daugiausia sirpsta šiltnamiuose. Už pirmąsias vasaros uogas augintojai prašė net po 15 eurų už kilogramą, o dabar lietuviškų braškių galima rasti vienu ar keliais eurais pigiau. Nors importinės uogos kainuoja gerokai mažiau, augintojai nesiskundžia – netrūksta pirkėjų, pasirengusių už lietuviškas braškes mokėti daugiau nei 10 eurų už kilogramą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Aplink pliaupė, lijo, lašnojo, o Alytuje šeštadienio rytą švietė saulė. Po liepomis išsirovęs baravyką paąžuolį, nudrožiau tiesiai į Jazminų turgų. Iš uogautojos reklamai gavęs stiklinaitę žemuogių, su vasaros gėrybėmis iškart prisistatau ir AlytusPlius skaitytojams.

Pirkdami braškes dažniausiai pirmiausia vertiname jų išvaizdą. Daugelis mano, kad didelės, ryškiai raudonos uogos turėtų būti pačios skaniausios, tačiau specialistai atkreipia dėmesį į vieną detalę, kurią dauguma pirkėjų tiesiog ignoruoja. Kalbama apie smulkius taškelius ant braškės paviršiaus – sėklas, kurios gali apie uogos prinokimą pasakyti kur kas daugiau nei jo dydis ar daili išvaizda, rašoma fakt.pl.

Be sveikų lapų tikėtis gero braškių derliaus neverta. Tad jeigu dar vakar žaliavę lapai staiga ėmė džiūti – ir pradėjo nuo galiukų, būtina skubiai aiškintis, kodėl taip atsitiko, ir imtis reikiamų priemonių uogynui gelbėti. Braškės nėra lepus augalas. Tačiau gausiai dera tik tinkamai prižiūrimos. Jei augalų lapų galiukai netikėtai pradėjo džiūti, vadinasi, kažkas ne taip padaryta. Bėda tik, kad potencialių priežasčių esama aibė, o reikia – ir greitai! – nustatyti tą tikrąją.

TV3 televizijos laidoje „Kotrynos burtai“ kulinarė Kotryna Starkienė parodė, kaip pasigaminti internete sparčiai populiarėjantį desertą. Tai – japoniško stiliaus desertinis sumuštinis su grietinėlės kremu ir braškėmis.  Japoniškam desertiniui sumuštiniui su braškėmis („Fruit sando“) reikės:  Japoniškos duonos arba bet kokio kito batono 200 ml 35 proc.

Išnagrinėkime 8 pagrindines priežastis, kodėl braškės nustojo džiuginti derliumi, ir būdus, kaip išspręsti kiekvieną iš jų. Tinkamai prižiūrimos braškės gali gausiai derėti ne vienerius metus. 1. Apdulkinimo trūkumas arba jo nebuvimas Jei žydėjimo metu vyrauja šalti, lietingi orai, vabzdžiai apdulkintojai (bitės, kamanės) tiesiog neatskrenda. Žiedadulkės tampa sunkios, lipnios, neišbyra iš dulkių maišelių, todėl apdulkinimas neįvyksta.

Alytaus turgeliai springsta gėlėmis ir daržovių daigais. Šviežiena – dzūkiškos šiltnamių braškės, kvepia vietinių ūkininkų agurkai. Kiek kainuoja kaimiški sūdyti lašiniai, grūdai, lesalai ir viščiukai, šeštadienį, gegužės 23-ąją, domėjosi mūsų korespondentas Jurgis Kochanskas. Griebkim jautį už ragų! Jazminų turguje jau kvepia vietinio ūkininko Augusto Jastremsko užaugintos braškės, kilogramas 10 eurų. Atvežtinių graikiškų braškių kilogramas 6 eurai.

Prasidėjus braškių sezonui, šie kvapnūs vaisiai vėl karaliauja turguose ir parduotuvių lentynose. Nors daugelis nekantrauja mėgautis pirmosiomis uogomis, specialistai įspėja – vien nuplauti jas po šaltu vandeniu gali nepakakti. Ant braškių paviršiaus gali likti pesticidų, bakterijų ir kitų nešvarumų, kurie plika akimi nematomi. Ypač svarbu tinkamai nuplauti vaisius, jei juos valgys vaikai.

Pagerinti braškių derlių padės paprastas, bet itin veiksmingas būdas – boro rūgšties naudojimas. Patyrę sodininkai šį mikroelementą laiko nepakeičiamu pagalbininku, norint džiaugtis didelėmis ir saldžiomis uogomis. Boras vaidina kritinį vaidmenį augalo dauginimosi funkcijai.

Veislės „Rumba“ braškės Lenkijoje – saldus artėjančios vasaros simbolis. Pirkėjai jų ieško turguose ir noriai moka daugiau už uogas, laikomas šviežiomis, saldžiomis ir vietinėmis. Problema ta, kad turguose pirkėjai pastebi nesąžiningą elgesį. Jie sako, kad pardavinėjamos braškės iš Graikijos ar Ispanijos, tik perpiltos į kitas dėžutes. Tokią situaciją aprašė vienas interneto vartotojas iš Bilgorajaus, Lenkijoje, rašo fakt.pl.

Sultingos, saldžios ir ryškiai raudonos braškės – daugelio sodininkų vasaros pasididžiavimas. Tačiau net ir kruopščiai prižiūrimi augalai ne visada užaugina tokį derlių, kokio tikimasi. Gegužę braškėms ypač svarbios tinkamos augimo sąlygos, nes būtent tuo metu pradeda formuotis būsimi vaisiai. Specialistai perspėja, kad viena didžiausių problemų šiuo laikotarpiu tampa perteklinė drėgmė, galinti paskatinti puvimą, ligas ir šliužų antplūdį.

Ūkininkų šiltnamiuose jau sirpsta lietuviškos braškės. Nors augintojai tikina, kad šiemet ankstyvąsias uogas užauginti atsiėjo brangiau, kainų didinti jie nesiryžta. Pirmųjų uogų kilogramas valgytojams atsieis maždaug 10 eurų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Anykščių šiltnamiuose darbuotojos kasdien priskina maždaug pusantros tonos prisirpusių braškių. Anykštėnai vieni pirmųjų Lietuvoje pradeda šių uogų sezoną.

Daugelis daržininkų, ruošdami braškių lysves naujam sezonui, daro lemtingą klaidą, dėl kurios vėliau kenčia nuo kenkėjų antplūdžio. Sraigės, amarai ir kiti piktadariai dažnai sunaikina 50% ar net daugiau užaugusių uogų. Norint to išvengti, pavasarinę profilaktiką būtina atlikti vos tik nusistovėjus šiltiems orams ir žemei šiek tiek pradžiūvus.

Pavasaris – itin svarbus metas visiems, auginantiems braškes, nes būtent dabar sprendžiasi, kokio dydžio bus vasaros derlius. Nors šie augalai atrodo nereiklūs, iš tiesų jiems reikia daugiau priežiūros nei daugeliui kitų sodo kultūrų. Vienas svarbiausių veiksnių – tinkamas maistinių medžiagų kiekis dirvoje. Jei braškėms trūksta reikalingų elementų, jos auga silpnos, o uogos būna mažesnės ir mažiau sultingos.

Braškių sodinimas pavasarį puikiai tinka tiems, kurie nori neskubėdami įrengti sveiką ir lengvai prižiūrimą lysvę. Per šiltąjį sezoną krūmeliai spėja įsišaknyti, užsiauginti lapiją ir pasiruošti kitiems metams. Tačiau geras rezultatas priklauso ne tik nuo daigų kokybės. Svarbu tinkamai pasirinkti laiką, paruošti dirvą, neužkasti augimo kūgelio (šerdelės) ir užtikrinti priežiūrą pirmosiomis savaitėmis.

Nors dar visai neseniai naktimis dirvos paviršiuje buvo fiksuojamos šalnos, parduotuvėse jau galima rasti šviežio, kvapnaus vietinio derliaus braškių. Ūkininkas Simonas Ališauskas įsitikinęs, kad jos – saldesnės, kvapnesnės ir skanesnės už įvežtines. Didžiąją dalį savo derliaus lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ tiekiantis ūkininkas pataria, kaip laikyti uogas, kad jomis mėgautis būtų galima ilgiau nei kelias dienas.

TV3 televizijos laidoje „Kasdienybės čempionai“ kiekvieną savaitę galima ne tik smagiai praleisti vakarą, bet ir sužinoti itin naudingų buities patarimų.

Pavasaris – pats metas galvoti apie braškių sodinimą, tačiau, kaip sako sodininkystės ekspertė Sandra Stanislavičė, didžiausia klaida – skubėti tai daryti pagal kalendorių, o ne pagal gamtą. Ji įspėja: netinkamas braškių sodinimo laikas, perdėtas tręšimas ar tiesiog nepakankamas laistymas gali kainuoti visą būsimą derlių.

Dvidešimt sodininkų bendrijų juosia Alytų. Darbštūs dzūkai miesto gyventojų stalus nukloja sodo ir daržo gėrybėmis, o į Alytaus turgelius nuo pavasario iki rudens keliauja pasodas, gėlės, žalumynai, uogos, daržovės ir vaisiai.  Ruošdamas turgelių reportažą, korespondentas Jurgis Kochanskas didžiausioje „Dzūkijos“ sodininkų bendrijoje, kurioje 850 bendrijos narių ir 941 sklypas, užfiksavo bulviasodį Onos ir Vaclovo Saudargų sodelyje ir gavo dovanų kibiraicį bulvių sėklos.

Šis būdas apsaugos krūmus nuo žiemos šalčio, išsaugos drėgmę, dirvos struktūrą ir šilumą. Svarbu uždengti braškių krūmus žiemai. Kaip uždengti braškes žiemai, kad išsaugotumėte krūmus sveikus ir derlingus? Braškių krūmai nenukentės nuo šalčio ir kitą sezoną duos gausų derlių, jei bus uždengti mulčiu. Taip išlaikysite dirvą šiltą ir apsaugosite krūmų šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų.

Šviežiai nuskintų braškių saldumas – vienas geriausių pavasario ženklų, kuriuo galite mėgautis bet kuriuo metų laiku. Tinkamomis sąlygomis šių aromatinių uogų krūmus nesunkiai užsiauginsite ant savo palangės. Patyrę sodininkai dalinasi žingsnis po žingsnio planu, kaip tai padaryti. Tinkamiausios braškių veislės auginimui namuose Visų pirma, svarbu pasirinkti tinkamą braškių veislę. Kambaryje geriausiai auga remontantinės alpinės braškės.

Jeigu svajojate apie nuosavą uogų plantaciją, dabar tinkamiausias metas imtis kastuvo. Šiuo metu prasideda braškių sodinimas. Pirktinės braškės Rinktis daigus būtina labai kruopščiai. Ir geriau su uždara šaknų sistema (vazonėliuose) – tokie daug lengviau prigyja ir sparčiau vystosi. Kaip atpažinti sveikus braškių daigus? Pirmiausia iš lapų – jie ryškiai žali, blizgūs, standūs, charakteringai išgaubti.

Kad braškės kitais metais duotų ankstyvą ir gausų derlių, jas reikia laiku ir teisingai pasodinti rudenį. Kokie yra sodinimo būdai? Ruduo laikomas optimaliausiu laiku braškių sodinimui. Būtent šiuo laikotarpiu sodinukai gerai įsišaknija, rečiau serga ir jau pavasarį džiugina savininkus gausiu derliumi. Tačiau, kad viskas pavyktų, reikia laikytis terminų ir tinkamai paruošti lysves.

Rudeninis braškių sodinimas rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais suteikia augalams pakankamai laiko iki žiemos išauginti stiprią šaknų sistemą. Tačiau sėkmė tiesiogiai priklauso nuo laiku paruoštos lysvės.  Dirvą reikia paruošti ne vėliau kaip prieš mėnesį iki sodinimo. Negalima sodinti braškių į ką tik iškastą žemę – šaknys gali apsinuoginti ir užšalti.

Braškės – tikrosios sodo karalienės, sultingos ir aromatingos uogos, kurios džiugina skoniu ir puošia lysves. Tačiau, kad jos gausiai derėtų, jas reikia periodiškai persodinti. Kodėl tai taip svarbu? Laikui bėgant krūmai sensta, dirvožemis išseksta, o uogos tampa mažesnės. Šiame straipsnyje aptarsime, kada geriausia persodinti braškes, kaip tai padaryti teisingai, ir pasidalinsime paslaptimis, kurios padės jūsų lysvėms žydėti ir duoti gausų derlių.

Gaivių desertų mėgėjams TV3 laidos „Kotrynos burtai“ vedėja Kotryna Starkienė siūlo labai skanaus pyrago receptą. Tai – gaivus vasariškų vaisių pyragas. Šį kartą K. Starkienė jį gamino iš rabarbarų ir braškių, tačiau kitu metų laiku galima naudoti kitus rūgštesnius vaisius, pavyzdžiui, slyvas.

Patyręs sodininkas ragina neišmesti pernokusių vaisių ar uogų ir pasidalijo paprastu būdu, kaip juos paversti sveiku užkandžiu – skaniais naminiais vaisiniais guminukais, kuriuos nesudėtinga pasigaminti. Daugelis yra linkę išmesti parudavusias, minkštas uogas ir vaisius, tokius kaip bananai, avokadai, persikai ar slyvos, nes mano, kad jie jau netinkami vartoti.

Nors lietuviškų uogų sezonas įsibėgėjo, jų kainos gyventojus verčia išsižioti. Kai kada už kilogramą uogų teks pakloti dviženklę sumą, o prie to prisideda ne tik bendras kainų augimas, bet ir per derlių kertantys orų reiškiniai. Šiemet už kilogramą pirmųjų lietuviškų braškių gyventojai turėjo pakloti ir 14–15 eurų.

Susidūrusi su kasdienių prekių kainomis, kurios kai kada pribloškia net ir kantriausius, aktyvi visuomenės veikėja Birutė Jakučionytė socialiniuose tinkluose dalijosi savo patirtimi, kad už du indelius su braškėmis ir trešnėmis paklojo 29 eurus. Ji iškėlė klausimą, kiek šiandien reikia uždirbti, kad Lietuvoje būtų galima gyventi paprastai ir oriai.

Laukiamiausios vasaros uogos jau sirpsta ir laukuose. Tiesa, ne tiek, kiek tikėjosi braškių augintojai. Ūkininkai skaičiuoja, kad dėl pavasarinių šalnų prarado kone pusę derliaus. Tad net įsibėgėjus lauko braškių sezonui, tikėtis pigių uogų šiemet neverta. Dabar augintojai labiausiai baiminasi, kad lauko braškių nepribaigtų liūtys ar nenuniokotų kruša. O jos kai kuriems rajonams jau kliuvo.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vasaros sezonas Lietuvoje neatsiejamas nuo šviežių uogų – jos puošia stalus, gardina desertus ir tampa tikru vitaminų šaltiniu. Visgi šiemet jų skonis kai kam apkarto – vis dažniau keliamas klausimas, ar tokie malonumai dar prieinami visiems, ar tampa prabangos preke. Socialiniuose tinkluose išplito žinomos visuomenininkės ir knygų autorės įrašas apie uogas, kurias įsigijo Palangoje. Moteris pasidalijo, kad už kilogramą braškių bei kilogramą trešnių sumokėjo beveik 30 eurų.

Braškių augintojai skaičiuoja, kad gegužę užklupusios šalnos gerokai „apkandžiojo“ derlių. Kai kurie sako šiltnamiuose skinantys kone perpus mažiau uogų ir su nerimu stebi prognozes, kad liūtys ir krušos nepribaigtų ir lauko braškių. O išsiilgę pirmųjų vasaros uogų turi kaip reikiant paploninti pinigines. Kai kur lietuviškų braškių kilogramas kainuoja ir 12 eurų. O štai atvežtų iš kaimynų lenkų galima įsigyti už 6 ar 7 eurus.

Tikras vasaros skonis – šviežia naminė braškių uogienė. Daugumoje jų būna daug pridėtinio cukraus, kad būtų išsaugotos visos braškių savybės ir sustiprintas skonis, tačiau ekspertė išdavė tobulą braškių uogienės receptą, kuriam nereikės cukraus.  Uogienes mėgsta daugelis, jos puikiai dera su duonos riekele, yra nuostabus ingredientas pyragams, jos skanaujamos ir prie sūrio.

Ne vienas nustemba išgirdęs, kuo užsiima olimpietis, pasaulio čempionas, disko metikas Andrius Gudžius – tarp treniruočių ir varžybų jis su šeima sukasi savo ūkyje, kur karaliauja braškės. Laidoje „Svajonių sodai“ A. Gudžius aprodė išsiplėtusį šeimos uogų ūkį „Tikra uoga“, kur į braškių auginimą pasinėrė visa šeima ir ūkio žvaigždėmis tapo desertinės braškės. Ūkyje auginti braškes sugalvojo žmona Kaip pasakojo A. Gudžius, viso ko pradininkė buvo žmona.

Lietuviai jau gali paragauti pirmųjų lietuviškų braškių. Tik už savo šalyje užaugintas uogas reikės paploninti piniginę – vienas kilogramas kainuoja ir 14 eurų.  Turguose ir kitose prekyvietėse jau pasirodė pirmosios lietuviškos braškės. Prekeiviai vilioja pirkėjus – sako, kad uogos ypač kvapnios, saldžios ir sultingos.  Tik nepigios. Už kilogramą lietuviškų braškių teks pakloti keliolika eurų.

Braškės – vienos populiariausių uogų pasaulyje, dažnai auginamos tiek mėgėjų soduose, tiek didesniuose ūkiuose. Tačiau norint, kad jos būtų didelės, sultingos ir saldžios, sodininkai raginami atlikti vieną paprastą, bet labai svarbų veiksmą. Artėjant braškių sezonui daugelis sodininkų stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas derliui – tinkamai paruošia dirvą, parenka vietą ir rūpinasi augalų sveikata, rašo express.co.uk.

Paskutinėmis savaitėmis saulė lepino vasariška šiluma, o minčių apie dideles ir sultingas braškes tik daugėjo. Vis tik išsvajoto braškių derliaus galite ir neturėti, jeigu šalia jų sodinate kai kuriuos augalus, kurie nėra geri kaimynai. Nors braškės yra gana nesudėtingas augalas auginimui net ir sodininkams mėgėjams, vis tik galite patikrinti, ar nesodinate braškių šalia šios vienos daržovės, galinčios pakenti jūsų uogų derliui, rašoma express.co.uk.

Kai saulė vis dažniau džiugina šiluma, o dirva pamažu atšyla, atgyja ir sodai. Pavasaris – labai svarbus metas braškių augintojams. Nuo to, kaip pasirūpinsite savo braškėmis dabar, priklausys, ar vasarą galėsite mėgautis saldžiomis ir sultingomis uogomis. Naujienų portalui tv3.lt „Draugiško ūkio“ įkūrėja Jurgita Gikavičienė dalinasi svarbiausiais patarimais, ką būtina atlikti pavasarį, kad derlius džiugintų ne tik akį, bet ir skonio receptorius.

Nieko nėra gražiau nei matyti sode užaugusias braškes, tačiau svarbu prisiminti, kad vasarą jos neduos derliaus, jei pavasarį jų tinkamai nepamaitinsite. Braškes auginti gana lengva, tačiau jei norite dar gausesnio derliaus, būtina jas tinkamai tręšti. Anksti pavasarį braškėms reikia daugiau maistinių azoto medžiagų, nes jos dar tik pradeda auginti pagrindinį stiebą, ant kurio auga uogos, rašoma express.co.uk.