braškės

Augaliniai produktai – neatsiejama visavertės mitybos dalis. O ar pasiryžtumėte bent kartą per savaitę išmėginti naujus augalinius patiekalus? Kartu su organizacija „Gyvi gali“ ir projektu „Nori gali“ padėsime Jums į savo racioną įtraukti daugiau vaisių, daržovių, kruopų, ankštinių produktų. Projektas įkvepia augalinio – sotaus ir skanaus – maisto atradimams.

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo, kai ne tik aktyviai imame derlių, bet ir pradedame ruoštis ateinantiems metams. Laiku ir tinkamai atlikę svarbiausius darbus, džiaugsimės sodu ir daržu ne tik dabar, bet ir ateityje. Pats laikas nuimti morkų, burokėlių, svogūnų, šparaginių pupelių ir ankstyvųjų bulvių derlių.

Praėjęs pavasaris, įsibėgėjanti vasara nepašykštėjo iššūkių ne tik pramoniniams uogynams, bet ir tiems, kas sodo gėrybes augina savo reikmėms. Tiesa, situacija Lietuvoje labai nevienoda.  Vienur šalnos pakando vaismedžių žiedus, kitur jų pavyko sėkmingai išvengti, o kai kas šią vasarą savo uogų paragauti taip ir nesuspėjo. Vienų derlių pražudė kenkėjai, o kitų – liūtys.

Kol braškių kainos laikosi aukštumose, daržai laukia kitų uogų derliaus, o uogautojai tikisi gėrybių miške. Apie uogas ir jų derlių šią vasarą „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas. Pasak T.Gursko, iki šiol vasara buvo labai sausa. „Tas tikrai matyti uogynuose, padarinius jaučiame. Tiems, kas neturėjo laistymo sistemos, bėda. O dabar pradėjo lyti, kai kuriuose rajonuose ir pakankamai stipriai.

Socialiniuose tinkluose ūkininkas Manfredas Rudis pasidalino jautriu įrašu, kuriame pasakoja, kaip dėl nepalankių sąlygų kasdien supūva keli šimtai kilogramai braškių. Anot jauno ūkininko, to dar nėra buvę per 5 ūkininkavimo metus. „Kiekvieną dieną skinant braškes turime išskinti ir supuvusias. Kiekvieną dieną apie 300–500 kg prastų, supuvusių, sugedusių uogų. Nuostolis didžiulis“, – pasakoja „Manfredo uogos“ ūkininkas.

Lietuviškų braškių pirmuosius žiedus pakando šalnos, vėliau jas kepino sausra, o galiausiai kelias dienas trukęs lietus suplakė paskutines uogas, jos ėmė pūti, todėl derlius šiemet bus maždaug trečdaliu mažesnis nei pernai.   Dėl sausros ūkiuose noko kartu ir ankstyvųjų, ir vėlyvųjų veislių braškės, todėl rinka jų prisipildė ir šiek tiek smuko kainos, pasiekusios praėjusių metų lygį – 3,5-5 eurus už kilogramą.

Šalies turguose pasirodė pirmosios braškės, užaugintos ne šiltnamiuose ar po danga, o laukuose. Ūkininkai sako, kad derlius kol kas neblogas, tačiau neramina užsitęsusi sausra. Kas išgali – įsirengė laistymo sistemas ir taip gelbėja derlių. Kiti su nerimu stebi sinoptikų prognozes: bus nuostolių, jei lis nepakankamai. Vilkaviškio rajone, Simanėliškių kaime ūkininkaujantis Saulius sako, kad sulig kiekviena diena jo valdose esančiame telkinyje vandens vis mažėja.

Radviliškio rajone vagių grobiu tapo 200 kilogramų braškių, Šiauliuose pavogta prie namo stovėjusi kepsninė. Ketvirtadienio paryčiais, 4.30 val., pastebėta, kad Radviliškio rajone, Šaukoto miestelyje, iš neaptverto 56 metų vyro braškyno nuskinta ir pagrobta apie 200 kilogramų braškių. Turtinė žala – 1 tūkst. eurų. Taip pat Šiaulių apskrities policija pranešė, kad tarp trečiadienio 22 val. ir ketvirtadienio 3.40 val.

Prasidėjus pirmai vasariškos šilumos bangai daržuose ir šiltnamiuose pakvimpa šviežiomis braškėmis. Šių uogų valgymo būdų įvairovė nemaža – vieni jas skanauja su pienu, kiti valgo žalias arba jomis gardina salotas, kepinius ir kitus patiekalus. Tačiau ryškios, saldžios ir sultingos braškės pasižymi ne tik su niekuo nesumaišomu skoniu bei aromatu, bet ir nauda mūsų sveikatai. Gydytoja dietologė dr.

Gegužę gnaibęs šaltukas įvarė nemažai baimės didžiajai daliai žemdirbių. Ne išimtis ir braškių augintojai. Keletą naktų laukuose viešėjusi šalna neabejotinai pakenkė būsimam uogų derliui. Šiemet jo laukiama šiek tiek vėliau nei įprastai, o ir didelių kiekių priskintų braškių jau nebesitikima. Vilkaviškietė Sonata Urbaitienė jau kurį laiką džiaugiasi gana gausiu braškių derliumi. Tiesa, moteris šias uogas augina ne laukuose, o šiltnamyje.

TV3 laida „La maistas“ su garsiuoju virtuvės šefu Gian Luca Demarco ir toliau keliauja po Lietuvą ir dalinasi skaniausių patiekalų receptais. Nenumaldomai artėjant vasarai, prasideda ir gardžiausių braškių sezonas, tad šefas išdavė gaivių buratos salotų su braškėmis receptą.  Sunku būtų rasti kitą žmogų, kuris apie lietuviškas braškes žinotų daugiau nei Valdemaras Juška, kartu su broliu šias uogas auginantis šiltnamiuose Anykščiuose.

Lietuvoje apie prasidėjusią vasarą geriausiai praneša ne kas kita, o braškės, todėl šio sekmadienio TV3 laida „La maistas“ bus skirta būtent joms. O šį sekmadienį virtuvės šefas bei laidos vedėjas Gian Luca Demarco aiškinsis ne tik lietuviškų braškių subtilybes, bet ir atskleis, kaip jos geriausiai derinamos Italijoje. Žiūrovų laukia itin gaivus ir lengvas patiekalas su šiomis visų mylimomis uogomis.

Prasideda lietuviškų braškių sezonas, o daržininkai mėgėjai jau laukia nesulaukia, kada pirmosios uogos užaugs ir jų soduose. Vasarą visi skuba atsivalgyti gardžių raudonų uogų, o ir ne veltui – braškėse gausu organizmui naudingų medžiagų, tačiau specialistė primena – braškes būtina rinktis atsakingai.

Lietuviškos braškės jau užkariauja parduotuves. Vienas prekybos tinklas suskaičiavo, kad per pirmąją savaitę pirkėjai suvalgė 5 tonas tokių braškių. Tiesa, dalis pirkėjų pamatę pirmųjų uogų kainas jų pirkti dar nesiryžta – sako, lauks pigesnių. Kiti dairosi atvežtinių. „11 eurų, – panevėžietė Regina, pamačiusi lietuviškų braškių kainą prekybos centre, greitai apsigalvojo. – Tai gal susilaikysiu tada, bananų nusipirkau ir einu dabar. Dar lauksiu kada bus savų.

Ypač lauktos pirmosios lietuviško derliaus braškės jau atkeliavo į parduotuves. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, pirmųjų vietos ūkininkų užaugintų braškių pirkėjai laukia su dideliu nekantrumu. Kasmet jas lydi didelis pirkėjų entuziazmas, o šiemet susidomėjimą turėtų skatinti ir mažesnė pirmojo derliaus kaina, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Braškės – vienas iš pirmųjų skanėstų, kuriuo mėgautis galime jau vasaros pradžioje. Ne paslaptis, kad jose gausu organizmui naudingų vitaminų, jas itin mėgsta vaikai. Tad ką daryti, jei nuosavame žemės lopinėlyje ar balkone ketinate užsiveisti braškyną? Nauda sveikatai ir rūšių įvairovė Šios uogos prinoksta pirmoje šilčiausiojo metų laiko pusėje, kai dar nėra daug šviežių vaisių ir daržovių.

Pavasaris įpusėjo ir anykštėnai jau skanauja pirmąsias lietuviškas braškes, o jau kitą savaitę pirmosios lietuviškos uogos pasieks ir prekybos vietas. Tiesa, šiais metais dėl saulės stokos derlius kiek vėlyvesnis. Augintojai tvirtina, kad šiemet užauginti ankstyvąsias braškes atsiėjo gerokai brangiau nei pernai. O kainos esą turėtų išlikti panašios kaip pernai. Už kilogramą pirmųjų braškių ūkininkas tikisi gauti 8 eurus.

Vaisiuose gausu antocianinų – pigmentų, suteikiančių uogoms išskirtinę spalvą. Paaiškėjo, kad šios medžiagos taip pat gerina širdies sveikatą. Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių Jungtinėje Karalystėje. Taip vadinamos būklės, pažeidžiančios širdį arba kraujagysles, rašo express.co.uk. Žinoma, kad mityba turi įtakos šių ligų vystymuisi, todėl geriausia vengti daug riebalų ir druskos turinčio maisto.

TV3 laida „La maistas“ su garsiuoju virtuvės šefu Gian Luca Demarco tęsia savo keliones po Lietuvą. Nors už lango jau ruduo, virtuvėje vis dar karaliauja vasara, tad Gian Luca parodė, kaip pasigaminti gardų į vasarą nukelsiantį keksą su braškėmis ir bazilikais. Sekmadienį šefas lankėsi Kėdainiuose pas Rositą, kuri savo malonumui augina daugiau nei 40 rūšių bazilikų.

Būna atvejų, kai pavasarį tiesiog nėra laiko pasodinti braškių: darbas, didelis užimtumas, ligos. Arba būna sunku rasti tinkamų daigų. Todėl kyla klausimas, kaip sodinti braškes rugpjūtį? Tiesą sakant, tai vienintelis laikas, kai dar galite tai padaryti. Tačiau sodininkai sako, kad braškes galima sodinti iki rugsėjo 15 dienos! Mes jus raginame jau pradėti sodinti braškes, ypač jei esate pradedantysis sodininkas.

Į pabaigą einant braškių sezonui, dauguma sodininkų kraipo galvas, ką daryti su likusiais tuščiais braškynais. Vieni nusprendžia jais atsikratyti, o kiti elgiasi kiek sumaniau – įdeda nemažai pastangų, kad kitąmet sulauktų dar gausesnio braškių derliaus. Kaip pasiruošti kitam sezonui ir kokias klaidas dažniausiai daro žmonės, sutiko pasidalinti sodininkė Sandra Stanislavičė. Vilnietės Sandros Stanislavičės ūkyje – tikra įvairiausių daigų karalystė.

Braškės, šilauogės, mėlynės ir trešnės džiugina mus kone visą vasarą. Ypač šiuo laikotarpiu neretai norisi šokolado gabalėlį iškeisti į šviežias uogas. Tai patvirtina ir lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ statistika – žmonės išties aktyviai dairosi šviežių uogų. Tokį sveikuolišką elgesį sveikina „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė.

Daugelis vasarą mėgsta pasigardžiuoti braškėmis ar kitomis raudonomis uogomis, tačiau retas žino, kokią naudą jos teikia organizmui. Naujas mokslinis tyrimas atskleidė, kad raudonose uogose gausu vitaminų, jose taip pat pilna sveikatai naudingų medžiagų, rašo mirror.co.uk. Įvairių naudingų medžiagų yra tiek daug, kad jų vartojimas gali sumažinti riziką susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant nutukimą, diabetą, kataraktą, vėžį, širdies ligas, insultą ir hipertenziją.

Daržininkai ir sodininkai mėgsta ir puoselėja visus savo augalus. Tačiau vienas dalykas yra auginti bulves ir laukti jų derliaus iki vasaros pabaigos, o visai kas kita – braškes, kurios jau birželį turėtų duoti derliaus. Tokiu atveju reikia iš anksto pagalvoti, kaip šiais metais patręšti braškes. Negalima sakyti, kad mūsų visų mėgstama uoga yra labai kaprizingas augalas, reikalaujantis sudėtingos priežiūros.

Pagaliau lysvėse prisirpo ir pirmosios lietuviškos braškės, o gyventojai, išsiilgę lauke saulės sunokintų uogų, jas graibstyte graibsto nuo prekystalių. Vilniečiai pinigų neskaičiuoja ir už jų kilogramą pasiryžę suploti kad ir 8 eurus, nors Marijampolėje tokios pat lietuviškos braškės kainuoja dvigubai pigiau. Mat marijampoliečiai sako, kad už jas tiesiog nemokėtų tiek, kiek įžūlesni prekeiviai lupa iš vilniečių. Pigiau nei vilniečiai braškes valgo ir Kauno, ir Panevėžio gyventojai.

Lietuvos braškių augintojai pradeda skinti pirmąsias uogas laukuose. Braškės, anot ūkininkų, dėl šalto pavasario vėluoja kone dviem savaitėm. Ir nors dairantis po lysves uogų derlius prognozuojamas geras, augintojai nerimauja dėl galimų gamtos išdaigų. Pavyzdžiui, jei tokia kruša kaip vakar užkluptų per patį braškių nokimą, laukuose, anot ūkininkų, neliktų ką skinti. Panevėžio rajono braškių augintojas Jonas Zaborskis šįvakar skins pačias pirmąsias lauko braškes.

Vasara – geriausias metas mėgautis šviežiomis braškėmis. Visgi, neretai parsinešus namo dėžutę šviežių sodo gėrybių šios greitai suvysta. Visgi, yra gudrybių, kurias verta žinoti tam, braškes kokybiškas išlaikytumėte kuo ilgesnį laiką. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežio derliaus lietuviškos braškės pirkėjų kasmet yra labai laukiamos ir vos pasirodžiusios patenka į jų krepšelius. „Braškės – vienos mėgstamiausių lietuvių uogų.

Laikinose prekyvietėse, prie parduotuvių, poilsio aikštelėse ar kitose sezoninės lauko prekybos vietose pirkėjams siūlomos braškės privalo atitikti kokybės, saugos ir ženklinimo reikalavimus. Todėl, jeigu turite išsaugoję pirkimo kvitą, nekokybiškas uogas galite iš karto grąžinti pardavėjui ir turite teisę atgauti sumokėtus pinigus arba gauti kitas kokybiškas braškes, informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Uogos turi būti sausos, be šlapiuojančių vietų, pelėsio, puvinių.

Daržininkai ir sodininkai mėgsta ir puoselėja visus savo augalus. Tačiau vienas dalykas yra auginti bulves ir laukti jų derliaus iki vasaros pabaigos, o visai kas kita – braškes, kurios jau birželį turėtų duoti derliaus. Tokiu atveju reikia iš anksto pagalvoti, kaip šiais metais patręšti braškes. Negalima sakyti, kad mūsų visų mėgstama uoga yra labai kaprizingas augalas, reikalaujantis sudėtingos priežiūros.

Daugelį metų žmonės, namo parsinešę braškių, jas plauna tik su vandeniu, tačiau paaiškėjo, kad visą tą laiką jas plovėme netinkamai. Rachel Mansfield savo „Instagram“ paskyroje paaiškino, kaip reikėtų plauti šias uogas – stebėtina, bet tam reikia druskos. Rachel, kuri dalinasi receptais bei maisto nuotraukomis, turi savo tinklaraštį, savo sekėjams aiškino: „Sužinojau, kad aš netinkamai plaunu braškes. Aš jums parodysiu, kaip tinkamai jas nuplauti“, – tęsė ji, rankoje laikydama braškę.

Artėjant vasarai, prasideda ir braškių sezonas. Šiomis uogomis nusitiesia visos parduotuvės ir turgaus aikštės, tačiau pradedantiesiems kyla klausimų: kaip užauginti skaniausias ir saldžiausias vasaros uogas? Apie dažnas klaidas ir braškių auginimo ypatumus pasakoja apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė, apželdinimo specialistė ir tinklaraštininkė Lina Liubertaitė. Pasak Linos, viena iš didžiausių klaidų yra braškių sodinimas pavėsyje.

Braškės – viena populiariausių ir mėgstamiausių vasaros uogų, puikiai tinkanti desertams arba kaip paprastas užkandis. Tačiau, kaip ir daugumos uogų, nuskintų braškių vartojimo laikas yra ribotas. Štai vienas triukas, kuris padės braškėms ilgiau išsilaikyti. Nesvarbu, ar mėgaujatės šviežiomis braškėmis ar su grietinėle, ar deserte – trumpas braškių galiojimo laikas gali sugadinti nuotaiką. Tačiau yra ką galima padaryti, kad jūsų braškės išsilaikytų ilgiau, rašoma express.co.uk.

Marijampolės rajone gyvenantys Genutė ir Juozas – visą gyvenimą mieste valdiškus darbus dirbusi pora. Išėję į pensiją jie nutarė nesėdėti rankų sudėję ir prieš porą metų įkūrė braškių ūkį. Puskepurių kaime esančioje sodyboje viename hektare senjorai pasisodino per 20 tūkst. daigų, o darbo čia daug, nes uogas augina be jokių cheminių preparatų.

Anykštėnų šiltnamiuose jau sirpsta pirmosios braškės. Šiemet jos pradėtos skinti kone 2-iem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pasak augintojų, jei saulė lepins, derlius pirmųjų braškių planuojamas gausus. Sauja, tai yra 200 gramų dėžutė, pirmųjų braškių prekybos centre kainuoja 3 eurus. Daržininkė nuo svyrančių kekių kruopščiai atrenka ir skina tik prinokusias uogas.

INGREDIENTAI: 250 gramų miltai šiek tiek braškių 1 arbatinis šaukštelis cukraus 1 stiklinė pieno 1 sauja aguonų šiek tiek aliejaus Paruošimo laikas: Apie 30 min. Porcijų skaičius: 4 PARUOŠIMO BŪDAS: Į miltus suberti cukrų ir aguonas, supilti pieną. Išmaišyti tešlą. Jeigu ji bus per tiršta, įpilti dar pieno. Iškepti blynelius. Papuošti šviežiomis ir trintomis braškėmis ir mėtos lapeliu. Skanaus.

Gaivu, netikėtas skonis. Lengvas užkandis vasarai - tarsi salotos, tarsi desertas. INGREDIENTAI: 5 vienetai braškių 1 vienetas agurkų 1 vienetas apelsinų 2 saujos iceberg salota 1 valgomasis šaukštas medaus 1 arbatinis šaukštelis aliejaus Paruošimo laikas: Apie 10 min. Porcijų skaičius: 2 PARUOŠIMO BŪDAS: Icbergo salotą supjaustyti kuo smulkiau, agurką – šiaudeliais, o braškes nedideliais gabaliukais. Viską sluoksniais sudėti į indą.

INGREDIENTAI: 1 pundelis tešlos (mielinė) šiek tiek braškių 1 žiupsnelis cukraus 1 sauja medetkų ( žiedai ) 1 žiupsnelis cukraus pudros Paruošimo laikas: Apie 1 val. Porcijų skaičius: 7 PARUOŠIMO BŪDAS: Tešla atšildoma. Iškočiojama ir supjaustoma nedideliais keturkampiukais. Ant kiekvieno tokio lapelio uždėti po braškę – po 1 jeigu didesnė, po 2 – kai mažesnės. Apibarstyti medetkų žiedlapiais – vienai bandelei galima imti po viena vidutinio dydžio žiedą.

INGREDIENTAI: 1 valgomasis šaukštas medaus 150 mililitrų jogurto 50 gramų ledų (vaniliniai) 100 gramų braškių PARUOŠIMO BŪDAS: Braškes sutrinkite su medumi ir citrinos sultimis. Į šią masę supilkite jogurtą, sudėkite ledus ir dar kartą išplakite. Greičiausia viską plakti mikseriu.

INGREDIENTAI: šiek tiek braškių šiek tiek uogų šiek tiek šokoladas Paruošimo laikas: Apie 30 min. Porcijų skaičius: 4 PARUOŠIMO BŪDAS: Ant medinių iešmelių suverkite braškes ir uogas. Iešmelius (nepilnai) įmerkite į tirpintą šokoladą ir leiskite sustingti. Skanaus.

INGREDIENTAI: 240 gramų cukraus 100 gramų slyvų (džiovintos) 2 vienetai kiaušinių (baltymai) 500 mililitrų pieno 40 gramų vandens 500 mililitrų grietinėlės (30%) 100 gramų braškių 30 gramų želatinos 300 mililitrų likerio "poéma creme" PARUOŠIMO BŪDAS: Užverdame pieną su grietinėle, supilame likerį “POÉMA Creme”, atvėsiname ir sumaišome su ištirpinta želatina.

INGREDIENTAI: 80 gramų cukraus 4 vienetai kiaušinių 30 gramų kvietinių miltų 100 gramų juodojo šokolado 200 gramų braškių 100 gramų sviesto PARUOŠIMO BŪDAS: Cukrų suplakite su kiaušiniais. Į ištirpintą sviestą dėkite šokoladą nuolatos maišydami. Ištirpintą masę supilkite į suplaktus kiaušinius su cukrumi. Maišydami suberkite miltus. Gautą masę pilkite į silikoninius indelius, šiek tiek pateptus sviestu ir kepkite iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

INGREDIENTAI: šiek tiek cukraus pudros 1.5 stiklinės cukraus 2 vienetai kiaušinių 2 stiklinės kvietinių miltų 6 stiklinės pieno šiek tiek grietinėlės (plakta) 4/5 valgomojo šaukšto sodos šiek tiek braškių šiek tiek sviesto ((kepimui)) šiek tiek mėtų (lapeliai) 1 valgomasis šaukštas vanilinio cukraus PARUOŠIMO BŪDAS: Pirmiausia pasiruošti karamelę.

INGREDIENTAI: 2 arbatiniai šaukšteliai aviečių 2 arbatiniai šaukšteliai medaus 200 gramų kefyro 3 valgomieji šaukštai ledų šiek tiek braškių PARUOŠIMO BŪDAS: Avietes ir braškes sutrinti su šaukšteliu cukraus. Viską sudėti į mikserį ir suplakti.

INGREDIENTAI: 100 mililitrų pieno 2 saujos mėlinių 6 vienetai braškių Paruošimo laikas: Apie 5 min. Porcijų skaičius: 2 PARUOŠIMO BŪDAS: Braškes imti nemažas, jei jos nedidelės, dėkite jų daugiau. Pilti truputį pieno ir suplakti. Masę supilti į taures. Mėlynes vėl berti į kokteilinę, pilti pieną ir plakti, supilti į taures. Atsargiai pamaišyti šiaudeliu.

Gardus bei vasariškas, sveikas braškinis kokteilis. INGREDIENTAI: 2 stiklinės braškių 1 stiklinė pieno 200 gramų vanilinių ledų Paruošimo laikas: Apie 5 min. Porcijų skaičius: 3 PARUOŠIMO BŪDAS: Į trintuvą dedame braškes, pilame pieną ir sudedame ledus. Viską gerai išplakame. Pagardiname mėtos lapeliais.

INGREDIENTAI: 50 gramų cukraus 300 gramų jogurto 250 gramų varškės (gali būti desertinė) 100 gramų braškių (tinka ir kitos uogos) 15 gramų želatinos PARUOŠIMO BŪDAS: Išbrinkinti želatiną. Uogas nuplauti ir sutrinti. Į uogas sudėti cukrų, įpilti šaukštą vandens ir užvirinti. Jogurtą ir varškę gerai ištrinti (išplakti), sudėti uogų masę, ištirpintą želatiną, viską išplakti ir ataušinti. Patiekiant galima papuošti plakta grietinėle ar uogomis. Skanaus.

INGREDIENTAI: 1 stiklinė cukraus 1 stiklinė pieno (nepilna) 0.5 litro grietinėlės 1 kilogramas braškių 1 valgomasis šaukštas želatinos 1 vienetas biskvitų (storas) Paruošimo laikas: Apie 5 min. PARUOŠIMO BŪDAS: Biskvitą padalinam į tris lygias dalis. Paruošiame želatiną. Ištirpiname nedideliame kiekyje pieno (nepilna stiklinė). Tada ruošiame kremą: grietinėlę išplakame su cukrumi, į masę supilame ištirpintą želatiną.

INGREDIENTAI: 1 valgomasis šaukštas cukraus 220 gramų braškių (šaldytos/šviežios) 50 gramų sviesto (lydytas) 400 gramų maskarponės sūrio 300 gramų varškės sūrio 200 gramų baltojo šokolado 170 gramų krekerių (saldūs (arba sausainiai)) PARUOŠIMO BŪDAS: Krekerius (arba sausainius) gerai sugrūskite ir sumaišykite su išlydytu sviestu. Gauta krekerių mase išklokite torto formos dugną ir padėkite 15 min. į šaldytuvą. Išlydykite vandens vonelėje šokoladą.

INGREDIENTAI: 1 kilogramas braškių 350 gramų cukraus 1 pakelis dr oetker gelfix stevija tirštinimo mišinys 1 žiupsnelis grūsti juodiji pipirai 40 gramų balzaminis actas Paruošimo laikas: Apie 20 min. Porcijų skaičius: 1 PARUOŠIMO BŪDAS: Nuplautas ir nuimtais koteliais braškes sudėti į puodą. Užberti cukrų, Dr Oetker Gelfix Stevija tirštinimo mišinį, pipirus. Užvirkite ir pakaitinkite 5 minutes. Pilkite balzaminį actą, išmaišykite ir sudėkite į stiklainius.