Iššūkis dėl migrantų ateities Lietuvoje: siūlo neterminuotą laiką jiems neleisti judėti po šalį

Vidaus reikalų ministerija siūlo atsisakyti šešių mėnesių termino, per kurį neteisėti migrantai negali judėti Lietuvoje. Ir nors europinė teisė numato, kad ilgiau įkalinti stovyklose migrantus galima tik išimtiniais atvejais, Migracijos departamentas įspėja, kad per pusmetį gali nepavykti išspręsti migrantų grąžinimo klausimų, todėl teismai bus apkrauti papildomu darbu.

Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.

„Migracijos krizę pavyko stabilizuoti. Sprendimas pradėti apgręžimo politiką pasiteisino. Lukašenkos režimas šiandien yra bejėgis. <...> Tačiau lieka iššūkiai. Šeši mėnesiai, kas bus, kai pasibaigia šeši mėnesiai?“ – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete trečiadienį klausė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Siūlo atsisakyti šešių mėnesių termino

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad šiuo metu derinamos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kuriomis ketinama spręsti daugelį su migrantų teisėmis susijusių klausimų.

Pirmiausiai, įstatyme ketinama sukurti atskirą skyrių, kuriame būtų reglamentuojami užsieniečių teisinės padėties klausimai būtent ekstremaliosios situacijos metu. Taip pat siūloma atsisakyti šešių mėnesių sulaikymo termino. Tai reikštų, kad neteisėtiems migrantams judėjimas po šalį būtų draudžiamas neterminuotą laiką.

„Esame pateikę siūlymą, kad šešių mėnesio termino būtų atsisakyta, atsižvelgiant į ekstremaliąją situaciją, kad nepavykus išsiųsti per šešis mėnesius, kad terminas būtų pratęstas. Dabar galioja tvarka, kad po šešių mėnesių dėl kiekvieno konkretaus atvejo reikia kreiptis į teismą, grupiniai kreipiniai negalimi“, – komitete kalbėjo vidaus reikalų ministras Arnoldas Abramavičius.

Pasak A. Abramavičiaus, pasibaigus šešių mėnesių terminui kiekvienu atveju reikės kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto judėjimo ribojimo. Sulaikymo terminą teismas gali pratęsti iki 18 mėnesių.

„Po to turėsime suteikti laikiną leidimą gyventi“, – teigė viceministras.

 

Savo ruožtu komiteto narė Dovilė Šakalienė siūlė kitais būdais apriboti migrantų judėjimą šalies viduje.

„Man atrodo, mes turime galvoti apie sprendimą, kad negalime laikyti jų visų uždarytų, grupiniai sprendimai neįmanomi. Bet galbūt išeitis tam tikras apribojimas – laikino leidimo gyventi Lietuvoje kitokia kategorija, tai neteisėto migranto pažymėjimas, kuris neleistų kirsti sienos“, – siūlė D. Šakalienė.

Viceministras patikino, kad ir šis variantas galės būti svarstomas netolimoje ateityje, bet ne su artimiausiais įstatymo pakeitimais.

„Įvertinus prieglobsčio prašymus, manau, teiksime ir neteisėto migranto statuso varianto. Šiuo įstatymo pakeitimu mes apie tai nekalbame“, – kalbėjo A. Abramavičius.

REKLAMA

Tuo metu Teisingumo ministerija įspėja, kad ilgesnis nei šešių mėnesių sulaikymo terminas, kaip numato europinė teisė, galėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais.

„Kalbėti apie ilgesnio termino nustatymą, kai mes tokius asmenis galėtume laikyti stovyklose ir iš jų neišleisti, matyt, reikėtų apie tai turėtume galvoti labai atsakingai. Tas sulaikymas, kaip aiškinamas Europos Sąjungos teisėje, turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais“, – posėdyje sakė Teisingumo ministerijos Atstovavimo teismuose grupės vadovas Karolis Dieninis.

Apkraus teismus darbu

Migracijos departamentas tikisi, kad po pusmečio į Lietuvą atvykusių užsieniečių prieglobsčio prašymai jau bus išnagrinėti ir bus pradėtos jų grąžinimo į kilmės šalį procedūros. 

Tačiau, jei procedūros dėl grąžinimo bus tik pradėtos, bet dar nebaigtos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba turės apkrauti teismus prašymais Lietuvoje toliau laikinai sulaikyti neteisėtus migrantus.

„VSAT turės kreiptis į teismą, kad jis leistų užsienietį toliau sulaikyti arba apgyvendinti vietoje ir taikyti draudimą iš jos išvykti. Tai bus milžiniškas biurokratinis darbas, nes reikės dėl kiekvieno užsieniečio kreiptis ir kiekvieną sprendimą nagrinėti individualiai“, – komitete sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Lietuvos tarnybų duomenimis, apie 100 asmenų jau pasinaudojo galimybe savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį – be apmokamų kelionės išlaidų, migrantai taip pat gauna 300 eurų išmokas.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prieglobsčio Lietuvoje paprašė apie 2140 migrantų, 562 prašymai išnagrinėti ir atmesti. Nuo metų pradžios 140 užsieniečių patys išvyko iš šalies arba buvo išsiųsti.


Rašyti komentarą...
m
mili
2021-09-15 11:52:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
kiek dar tuos balkatas šersim ir išlaikysim iš mokesčių mokėtojų pinigų ?
Atsakyti
-1

*
***
2021-09-15 14:01:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Laiko tol, kol bus legalizuoti arba išvyks savo nora, taip pat deportuoti iš Lietuvos. Sulaikytus laikinai ir po to paleidus nesuteikus pabėgėlio statuso, nes jiems nepriklausė, nieko gero Lietuvai nežada, nes betkuri kita valstybė šituos bjaurybes atsiųs atgal į Lietuvą.
Atsakyti
0

L
Lordas
2021-09-15 14:14:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kur jūs matote migrantus? Dar sykį rašau,paskutinį.jie visi yra nusikaltėliai,kadangi nelegaliai bandė kirsti kitos valstybės siena,kas dar neaišku.tuo labiau visi dar be dokumentu.i rūsį visus kol nebus išsiaiškinta,o po to turi būti skirtos bausmės,kaip ir kitiems taip pasielgti šiems,kas čia per privelegijos
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų