Įspėja – sausrų bus ir daugiau, štai kas laukia Lietuvoje ir kaip nuo to apsisaugoti

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Šiemet Vokietija, ir Lenkija taip pat nuo šalnų nukentėjo išties stipriai, ne tik Lietuva. Kaip palietė?

TAIP PAT SKAITYKITE:

Orai pridarė bėdų ūkininkams: „Pasimeldžiam ir vėl važiuojam į turgų“

Šalnos sunaikino beveik visą būsimą vaisių ir uogų derlių

Pavasarinių šalnų kaina: įspėja, kurie maisto produktai brangs, o kurių nesulauksime

I. Hofmanas: Taip, kiek yra žinoma, tai jūsų paminėtos šalys, galbūt ne visą Lenkijos teritoriją paveikė, bet taip, Vokietija ir Vengrija – taip pat šalnos palietė.

Kol kas tiek turime informacijos apie kitas Europos Sąjungos šalis, bet dar galbūt eigoje ir išryškės daugiau paveiktų šalių.

Klimatologai ir kiti ekspertai sako: ko nenukando šalnos, tą gali sunaikinti sausra. Taip pat kalbant apie žemės ūkį, jie iš karto jau prognozuoja, kad vasarą galime turėti problemų. Ar yra kažkokie paskaičiavimai ir galimybės, kaip apsisaugoti nuo sausrų, kaip padėti žemės ūkiui?

I. Hofmanas: Auginant javus, grūdines kultūras, nieko mes negalime padaryti, nėra kažkokių priemonių. Galbūt teoriškai jų yra, bet jos būtų per brangios. Daržovių laukai yra laistomi – čia yra sprendimas nuo sausros.

Sodai – juos sudėtingiau paveikia sausros, nes medžių šaknys vis tiek yra giliai, bet, be abejo, gali būti poveikis – čia taip pat galima prisitaikyti laistant. Bet vėl, pažiūrėkime optimistiškai: dabar jau turime birželio pradžią, kol kas panašu, kad kritulių gauname, ir tikėkimės, kad sausra mums negresia.

Labai svarbu, kad birželio mėnesį mes gautume kritulių, nes yra toks posakis žemės ūkyje, kad lietus iki Joninių derlių augina, o po Joninių jau gadina. Tai jeigu mes birželį pragyvensime turėdami pakankamą kritulių kiekį, tikėtina, kad sezonas bus sėkmingas.

Nes kada gamta eina link rudenio, antroje vasaros pusėje, kai prasideda augalų branda, tada krituliai nebėra reikalingi ir nėra aktualūs. Augimo metu, gegužę, birželį svarbu, o vėliau jau nebėra taip svarbu. Be abejo, kultūros skirtingos, aš kalbu labai bendrai, bet tokie yra žemės ūkyje dėsniai.

Žemės ūkyje pavojingos ne tik sausros, bet ir audros, gali būti ir krušos. Visuomet girdime perspėjimus, tai taip pat pakenkia žemės ūkiui. Kodėl ūkininkai dažnai neapsidraudžia nuo krušos, nuo tų ledėkų. Kodėl ūkininkai neskuba apsidrausti?

I. Hofmanas: Kodėl nesidraudžia, čia gal yra keletas priežasčių, bet galbūt pagrindinės būtų tokios, kad ūkininkai galbūt vis dar turi blogą nuomonę apie draudimą apskritai, turėdami kažkokią neigiamą patirtį su automobilio ar nekilnojamojo turto draudimu.

Komercinis draudimas, jis gyvena taip pat iš uždirbamo pelno ir yra ieškoma priežasčių, kaip neišmokėti. Tai galbūt ta bloga patirtis juos atgraso draustis. Kita vertus, nepaisant to, kad valstybė kompensuoja dalį draudimo įmokų, vis tiek tai papildomai kainuoja.

Tai ūkininkai, ko gero, galvoja taip: „Galbūt manęs vienas ar kitas klimato reiškinys nepalies“. Bet ypatingai kitaip galvoja tie, kurie turėjo tokios patirties. Žmogus jau toks yra, kad kai jį paliečia asmeniškai, jis tada kitaip vertina situaciją.

Tie, kurie yra nukentėję, jie jau sekantį sezoną tos klaidos nebedaro. Bet, be abejo, mes vis dar turime mažą besidraudžiančių skaičių. Vokietijoje daugiau kaip pusė žemdirbių draudžiasi, mums dar gerokai iki to trūksta.

Laidoje pas mus teko girdėti, kad Lenkija turi pažangesnes technologijas ir daugiau galimybių ilgiau išsaugoti vaisius bei daržoves. Jie naudojasi specialia technika, tinkamomis patalpomis ir kitais sprendimais. Kaip situacija atrodo Lietuvoje? Ar atsiliekame nuo Lenkijos technologijų srityje, ir ko galime tikėtis ateityje?

I. Hofmanas: Mes, be abejo, esame mažesnė šalis. Technologiškai paliečia labiau nišinius sektorius. Kalbant apie vaisius, daržoves, jų išlaikymo galimybes, yra tas dalykas, kad ūkiai yra labai skirtingų ekonominių pajėgumų.

Be abejo, didesni ūkiai gali sau daugiau leisti, investuoti į šituos technologinius dalykus, o mažesni ūkiai, deja, negali, ir čia taip pat yra problema, bet yra kooperacija – jie gali kooperuotis per kooperatyvus.

Yra tikrai Lietuvoje gerų pavyzdžių, kur vienam ūkininkui tikrai sudėtinga įsigyti tam tikras technologijas, nes jos paprasčiausiai yra labai brangios ir vienam ūkiui tai per brangu, neatsiperkanti investicija, bet jie tą puikiai gali daryti per kooperatyvus.

Tai aš ūkininkus tuo pačiu norėčiau padrąsinti, kad jie nebijotų kooperuotis, kooperuotųsi ir bendrai kartu įsigytų tą reikalingą technologinę įrangą, apie kurią jūs ir kalbate, kuri prisidėtų ir prie gaminamų produktų geresnės kokybės, ir palengvintų darbą, ir sumažintų gamybos kaštus.

Dar girdime praktiškai kasdien apie geopolitinę sudėtingą situaciją Lietuvoje. Taip pat dažnai kyla ir gyventojams toks klausimas: ar turime kažkokius strateginius rezervus, sandėlius, jei kiltų karas, ir ar turėtume iš ko išlaikyti karius, kaip suteikti jiems maisto? Ar yra kažkoks planas, ar yra skirtos lėšos, pinigai, ar mes pasiruošę, jeigu būtų ta diena X?

I. Hofmanas: Taip, planas yra, dabar yra šiek tiek pakeistas modelis. Kažkada Lietuva buvo pasirinkusi kelią, kad tiesiog pati valstybė saugodavo valstybės rezervą, pavyzdžiui, „Jonavos grūduose“, valstybinėje įmonėje, priklausančiame elevatoriuje, saugodavo tam tikrą grūdų kiekį.

Dabar šio modelio buvo atsisakyta, grūdai parduoti ir pereinama prie pasaugos paslaugos pirkimo. Kitaip sakant, sudaromos sutartys su tiekėjais, kurie gamina tam tikrus produktus – su privačiu sektoriumi, kad jie už tam tikrą užmokestį palaikytų tam tikrą kiekį savo sandėliuose, jeigu taip galima paprastai pasakyti.

Taip, tam rezervui tinkamai suformuoti šiai dienai trūksta pinigų, tą turime pripažinti, bet tas rezervas yra formuojamas, vykdomi pirkimai, ir tiek, kiek yra lėšų, tas yra daroma.

Būtent ta prievolė priklauso Žemės ūkio ministerijai, bet vėlgi, kalbėsime ir su Krašto apsaugos ministerija, ir su Finansų ministerija, kad rezervui suformuoti būtų skiriami tinkami finansai.

Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.