REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Turgavietėse per metus brango viskas, išskyrus obuolius, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) kainų palyginimo sąraše. Sparčiausiai augo duonos bei pieno ir pieno gaminių kainos.

Turgavietėse per metus brango viskas, išskyrus obuolius, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) kainų palyginimo sąraše. Sparčiausiai augo duonos bei pieno ir pieno gaminių kainos.

REKLAMA

ŽŪIKVC sudarytame produktų vidutinių kainų palyginimo sąraše akivaizdžiai matoma, kad iš visų sąraše esančių produktų vieninteliai obuoliai šiemet rugsėjo mėnesį kainavo mažiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Kainų skirtumas nedidelis – siekia apie 2,5 proc.

Bendrovės „Naradava“ direktorius Saulius Palijanskas sako, kad obuolių kainos visuomet svyruoja, todėl šiuo metu dar sunku prognozuoti, kokia jų tiksli kaina bus, tačiau neslepia, kad derlius šiemet buvo geras.

„Rugsėjis ar ten rugpjūtis – dar tik derliaus pradžia, kainos dar būna nenusistovėjusios. Pagrindinės kainos būna matyti vėliau. Iš tų mėnesių nuspręsti rinkos pulsą sunku būtų“, – aiškina S. Palijanskas.  

REKLAMA
REKLAMA

Duonos kaina pasiekė rekordines aukštumas

Remiantis ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, šių metų rugsėjo mėn. tamsios duonos kaina, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo daugiau nei 42 proc., o šviesi duona brango dar labiau – apie 44 proc.

REKLAMA

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad grūdai duonos kainai nedaro didelės įtakos, ir tai viso labo yra žmonių sudarytas stereotipas, kurį dažnai išnaudoja prekybininkai.

„Grūdai duonos kainą sudaro iki 10 procentų. Jeigu tiksliau, tai pigesnės duonos savikainą grūdai sudaro apie 10 proc., o brangesnės duonos – tik apie 4–5 proc. Tai jeigu grūdai ir pabrangtų dvigubai, pavyzdžiui, duona brangtų daugiausia 10 proc. Arba jeigu malūnininkas gautų miltus už dyką, tai duona pigtų irgi tik 10 proc. Manau, kad išaugusią duonos kainą daugiausia lėmė energetiniai ištekliai, kylantys atlyginimai, taip pat ir transporto kaštai“, – teigia A. Macijauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Pieno ir jo gaminių brangimą lėmė stygius bei sąnaudos

ŽŪIKVC duomenimis, šių metų rugsėjo mėnesį geriamojo pieno kaina buvo kiek daugiau nei 34 proc. didesnė nei 2021 m. rugsėjo mėn. Taip pat stipriai pabrango varškė – kainos pokytis siekė 37 proc., lyginant šių metų rugsėjo mėn. kainą su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Varškės sūrio kaina išaugo beveik 34 proc., o sviesto – maždaug 28 proc.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius sako, kad pieno ir pieno gaminių kainų augimui daug įtakos turėjo tai, kad visoje Europoje šiuo metu yra pieno stygius, o pieno gamybos sąnaudos stipriai išaugo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jau nuo praėjusių metų pieno supirkimo kainų augimas buvo matyti, tai aišku, atitinkamai ir turgavietės pardavėjai pradėjo didinti kainas“, – teigia E. Bičius.

Anot LPGA direktoriaus, ūkininkai pieno kainas kėlė jau nuo praėjusių metų pabaigos, o to priežastis – padidėjusios kuro, pašarų baltyminių priedų bei grūdų kainos. Prie kainų augimo taip pat prisidėjo ir išaugusi elektros energijos kaina.

Mėsa ir toliau brangs, jeigu valstybė neišties pagalbos rankos

ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, iš mėsos gaminių labiausiai pabrango vištiena (išdarinėta, nepadalinta į gabalus). Lyginant šių metų rugsėjo mėnesio kainą su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – vištienos kaina išaugo beveik 18 proc. Kiaulienos (rūkytų lašinių) kaina augo kiek daugiau nei 17 proc, lyginant tą patį laikotarpį, o kalakutienos (krūtinėlės) kaina per metus išaugo kiek daugiau nei 5 proc.

REKLAMA

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius sako, kad Lietuvoje mėsos produktų brangimas labai priklauso ir nuo to, kokia mėsos kaina vyrauja Europos Sąjungoje (ES). Pašnekovo teigimu, Europos Komisijos apžvalgose galima pastebėti, kad prieš metus kiaulienos kaina buvo 145 eurai už 100 kg skerdenos, o šiuo metu kaina siekia 215 eurų už 100 kg.

„Augimas beveik 50 procentų, o tai pagrindinė žaliava, kuri sudaro didžiąją dalį mėsos produktų savikainos. Lietuviškos kiaulienos užauginama tik pusė reikalingo kiekio, tai rezervų iš vietinės gyvulininkystės pusės nėra. Kiek brangs ES, tiek brangs ir pas mus tiesiogiai“, – sako E. Mackevičius.

REKLAMA

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius sako, kad energijos kainos iki krizės sudarydavo 2–4 proc. savikainų, o dabar vidutiniškai 5 kartus daugiau – apie 10–20 proc.

„Energetikos ministerija planuoja dar didesnius skaičius ateityje iki 8–10 kartų daugiau, tai didžiulis spaudimas savikainoms ir perspektyva neatrodo džiuginanti“, – nuogąstauja E. Mackevičius.

Anot Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus, jeigu valstybė neras būdų, kaip kompensuoti išaugusias energijos kainas, ar sumažinti PVM maisto produktams, tai galimas dar papildomas brangimas tiek energijos, tiek dideliems žaliavų kaštams kompensuoti.

„Spaudimas brangimui yra ir dėl pakuočių pabrangimo, ir dėl apsauginių dujų brangimo, ir numatomo trūkumo, – priduria E. Mackevičius. – Bendro visko brangimo kontekste, mėsos produktai nebus tie, kurie brangs kartais, tačiau kaštai turės arba atsispindėt kainose, arba tų produktų tiesiog neapsimokės gaminti.“ׅ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daržovės brango dėl išaugusių žaliavų kainų bei nepalankių oro sąlygų

ŽŪIKVC sudarytame produktų vidutinių kainų palyginimo sąraše, galima pastebėti, kad iš daržovių labiausiai pabrango svogūnai, jų kaina šių metų rugsėjo mėn. buvo 22 proc. didesnė nei 2021 m. rugsėjo mėn. Šiek tiek mažiau, apie 21 proc., išaugo šviežių bulvių kaina, panašiai augo ir burokėlių kaina – kiek daugiau nei 20 proc.

Vienas iš „Zakų ūkio“ atstovų Saulius Zakas pasakoja, kad daržovių kainos stipriai išaugo dėl padidėjusių trąšų bei kuro kainų.

„Azotinės trąšos pabrango apie 50 procentų, NPK trąšos apie 30 procentų. Dyzelinį kurą šiuo metu perkam apie 60–70 centrų už litrą brangiau negu pernai. Pavyzdžiui, mūsų ūkiui reikia apie 30 tonų kuro, tai mes vien už kurą šiemet mokėjom 20 tūkst. eurų daugiau“, – sako S. Zakas.

REKLAMA

Ūkininkas priduria, kad daržovių kainų augimui įtakos taip pat turėjo ir pabrangusios technikos dalys: „Yra daug dylančių technikos dalių iš metalo, gumų, tai šitos žaliavos irgi pabrango apie 30–40 procentų, priklauso, aišku, dar nuo gamintojo ir kitų veiksnių.“

Pasak „Zakų ūkio“ atstovo, šiemet ir meteorologinės sąlygos nebuvo palankios daržovių augintojams. Vasaros pradžioje buvo daug liūčių, todėl dalis pasėlių liko užmirkę. Rugpjūčio mėnesį laikėsi itin aukšta oro temperatūra, o tuo metu yra šakninių daržovių augimo pikas, todėl daržovės užaugo mažesnės, nei buvo tikėtasi.

„Aišku, rugsėjis derliaus nuėmimui buvo palankus, tačiau neturėjom to derliaus tokio – maždaug 30 procentų mažiau. Automatiškai ir savikaina dėl to didėja“, – pastebi S. Zakas.

Pašnekovas taip pat išskiria ir padidėjusius darbuotojų atlyginimus: „Darbuotojų atlyginimai pakilo apie 10 procentų per metus, tai čia, turbūt, mažiausiai turėjo įtakos kainų augimui.“

Teksto autorė: praktiką atliekanti žurnalistė Sniežana Juckevič.

Į turgų net nebeinu, nes ten kainas ant tiek užkėlė, kad pardese tokia pat prekę galima net pigiau rasti, beto jai būna kokios akcijos prekybcentri, tai tos pačios prekės atsiduria turguose, teko ne kartą tai matyti
Šimonytės stiprioje Lietuvoje kainos turi būti dideles. Stiprios kainos.
Uždaryt tuas turgus ir baigsis tie perekupai, jau dabar turgaus tik pavadinimas likęs, visur stiklinės vitrinos kai kokiame prekybcentryje
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų