REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdantieji planuoja imtis plataus pobūdžio mokesčių pakeitimų, o vienas iš pasiūlymų yra apdrausti individualiai dirbančius asmenis nedarbo draudimu. Tai reikštų, jog individualia veikla užsiimantys žmonės mokėtų 1,31 proc. dydžio nedarbo draudimo įmokas „Sodrai“ nuo pajamų, o netekę pajamų – gautų nedarbo išmoką.

Valdantieji planuoja imtis plataus pobūdžio mokesčių pakeitimų, o vienas iš pasiūlymų yra apdrausti individualiai dirbančius asmenis nedarbo draudimu. Tai reikštų, jog individualia veikla užsiimantys žmonės mokėtų 1,31 proc. dydžio nedarbo draudimo įmokas „Sodrai“ nuo pajamų, o netekę pajamų – gautų nedarbo išmoką.

REKLAMA

Bet velnias slypi detalėse. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtais teisės aktų projektais, savarankiškai dirbantieji įmokas turėtų mokėti mažiausiai 9 mėnesius, o netekę pajamų išmoką gautų tik už 1 mėnesį, nors dirbantiesiems pagal darbo sutartis išmokos netekus darbo mokamos visus 9 mėnesius, o reikalavimai – tie patys. 

Lietuvos prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad toks modelis negali būti vadinamas teisingu, nes savarankiškai dirbantys asmenys mokės tokio pat dydžio įmokas ir tiek pat laiko, kaip ir dirbantieji pagal darbo sutartis, bet netekę pajamų galės gauti vos 1 išmoką, kai dirbantieji pagal darbo sutartis mažėjančias išmokas gauna net 9 mėnesius. Visais atvejais yra nustatytos išmokų „lubos“, kurios negali būti viršijamos. 

REKLAMA
REKLAMA

„Siekis didinti socialines garantijas savarankiškai dirbantiems, iš esmės, yra tinkama kryptis, tačiau šiuo metu vyriausybės mokesčių reformoje siūlomas nedarbo draudimo modelis savarankiškai dirbantiesiems negali būti pavadintas teisingu. Siūlymas savarankiškai dirbantiems nustatyti prievolę mokėti tą pačią 1,31 proc. nedarbo draudimo įmoką kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartis yra nesubalansuotas teisės gauti nedarbo draudimo išmokas požiūriu. Dirbantys pagal darbo sutartis ir dirbantys savarankiškai, nors ir mokės vienodo dydžio tarifą, tačiau išmokas gaus skirtingas“, – teigia patarėja I. Segalovičienė.  

REKLAMA

Keistas modelis

Šiuo metu nedarbo draudimu iš savarankiškai dirbančių asmenų draudžiami ir įmokas moka tik individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai. Visi kiti dirbantys savarankiškai dabar įmokų nedarbo draudimui nemoka, o netekę savo pajamų – išmokų gauti negali.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo numatyti pareigą nedarbo draudimo įmokas mokėti šiems žmonėms:

  • Individualia veikla užsiimantiems asmenims (išskyrus verslo liudijimų turėtojus),
  • Šeimynų dalyviams,
  • Ūkininkams ir jų partneriams, kurių ūkis lygus 4 EDV ar didesnis.

Jeigu šį pasiūlymą pavyktų priimti Seime, tuomet papildomai nedarbo draudimu būtų draudžiama  apie 115 tūkst. asmenų, iš kurių 55,4 tūkst. tuo pat metu turėjo ir darbo santykius, taigi buvo drausti nedarbo draudimu, o apie 60 tūkst. neturėjo jokios apsaugos nuo nedarbo.

REKLAMA
REKLAMA

Nors tikslas gražus – apsaugoti žmones netekus darbo pajamų – bet pasirinktas įgyvendinimas ganėtinai keistas. Savarankiškai dirbantys asmenys teisę gauti nedarbo išmoką įgytų sumokėję įmokas už 9 mėnesius per pastaruosius pusantrų metų iki nedarbo, bet jų išmoka negalėtų būti didesnė nei 1 mėnesio dydžio. Išmokos trukmė savarankiškai dirbantiems galėtų būti ilginama vienu mėnesiu už kiekvieną įmoką nuo 12 minimalių mėnesio algų per naują mokestinį laikotarpį. Kitaip tariant, 9 mėnesių išmoką šie žmonės galėtų gauti, jeigu įmokas nepertraukiamai mokės 9 metus. 

Vieno mėnesio stažas įgyjamas sumokėjus įmokas mažiausiai nuo minimalios algos, taigi 1,31 proc. įmokos turėtų būti mokamos nuo apmokestinamųjų pajamų arba bent jau nuo minimalios algos. Siūloma įmokų viršutinė riba – 60 vidutinių šalies mėnesio darbo užmokesčių suma per metus. Virš šios sumos pajamos socialinio draudimo įmokomis nebūtų apmokestinamos. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nedarbo išmokoms taip pat galioja „lubos“ – jos negali būti didesnės nei 58,18 proc. vidutinio šalies atlyginimo, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo. Šiuo metu ši riba – 1098,32 eurai. 

Ministerija taip pat ketina nustatyti ir nedarbo išmokų „grindis“, kad išmoka nebūtų mažesnė nei 5 bazinės socialinės išmokos, arba šiuo metu 245 eurai. 

REKLAMA

Bijo piktnaudžiavimo

Portalas tv3.lt pasiteiravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kodėl dirbantiems savarankiškai bei darbuotojams pagal darbo sutartis nustatomos tokios skirtingos sąlygos. 

Ministerija teigia, kad draudimo sistema savarankiškai dirbantiems asmenims neturėtų tapti galimybe pasipelnyti kitų mokesčių mokėtojų sąskaita, todėl savarankiškai dirbantys žmonės skatinami mokėti įmokas nepertraukiamai ilgą laikotarpį, kad galėtų pasinaudoti finansine pagalve netekę pajamų. 

„Šiuo pasiūlymu asmuo yra skatinamas visu laikotarpiu, kol užsiima savarankiška veikla, nepertraukiamai mokėti socialinio draudimo įmokas, kurios atsitikus draudiminiam įvykiui suteiks teisę į nedarbo socialinio draudimo pasaugą. Jei toks savarankiškai dirbantis asmuo bus mokėjęs įmokas kelerius metus iš eilės, tai netekus darbo arba uždarius savarankišką veiklą turės galimybę gauti išmoką ilgesnį laiko tarpą. Maksimali išmokos mokėjimo trukmė (už 9 metus mokėtas įmokas) – 9 mėnesiai“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 

REKLAMA

Anot Monikos Navickienės vadovaujamos ministerijos, nedarbo draudimo modelis savarankiškai dirbantiems yra šiek tiek kitoks nei dirbantiems pagal darbo sutartis, mat šiuo metu niekas nekontroliuoja individualios veiklos vykdymo pradžios ir pabaigos. Jeigu būtų norima, kad sąlygos būtų vienodos – 9 mėnesiai įmokų, 9 mėnesiai išmokų – tuomet reiktų tai pradėti kontroliuoti.

Šiuo atveju akivaizdžiai bijoma, kad savarankiškai dirbantys asmenys nepaverstų nedarbo laikotarpio apmokamomis atostogomis arba kad tai nepaskatintų dirbti šešėlyje kartu gaunant išmokas.

„Jei pasinaudojęs nedarbo draudimo sistema asmuo vėl tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu, tai turėtų būti nustatyta, kad dalis išmokų būtų sugrąžinta“, – teigia ministerija. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Beje, aiškinamajame rašte rašoma, kad viena iš priežasčių apmokestinti dirbančius savarankiškai nedarbo draudimu buvo pandemijos patirtis, kai uždarius įvairias veiklas individualiai dirbantys žmonės neturėjo teisės gauti išmoką kaip bedarbiai. Tuomet valstybė buvo priversta mokėti nedideles išmokas iš biudžeto, nepagrįstas jokiomis įmokomis. Tokias išmokas per pandemiją gavo apie 77 tūkst. asmenų, iš viso jiems sumokėta 243,7 mln. eurų per 2020 ir 2021 metus. 

Dirbantiems pagal darbo sutartis – palengvinimai

Tuo metu dirbantiems pagal darbo sutartis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja palengvinimus. Jei šiuo metu norint įgyti teisę į nedarbo išmoką reikia turėti mažiausiai 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius pusantrų metų, tai po pakeitimų reikalavimai sušvelnės ir teisę gauti išmoką bus galima gauti išdirbus ir sumokėjus įmokas mažiausiai 9 mėnesius per pastaruosius pusantrų metų nuo minimalios ar didesnės algos. 

REKLAMA

Išmoka mokama 9 mėnesius, ji kas tris mėnesius mažėja – taip žmonės skatinami ieškotis darbo, neprarasti savo kvalifikacijos ir gebėjimų. 

Toks pakeitimas praplės žmonių ratą, kurie galės gauti nedarbo išmoką praradę darbą. Skaičiuojama, jog papildomai išmokas galėtų gauti apytiksliai 8 tūkst. žmonių. Tokį palengvinimą įteisinti kiek anksčiau siūlė ir ekspertai, kurie susirūpino, jog nemaža dalis Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių negauna nedarbo išmokų, o tai reiškia, kad jie nėra apsaugomi nuo skurdo ir tada turi eiti prašyti itin mažų pašalpų savivaldybėse, už kuria dažnai reikalaujama atidirbti visuomenei naudingais darbais. 

REKLAMA

Dirbantiems pagal darbo sutartis taip pat galios jau minėtos išmokų „grindys“, kurios reiškia, kad išmoka negali būti mažesnė nei 5 bazinės socialinės išmokos arba 245 eurai šiemet. 

Kaip vaikščios pinigai?

Dėl savarankiškai dirbančių asmenų įtraukimo į nedarbo draudimą, papildomai „Sodra“ surinktų 9,8 mln. eurų. Padidinus įmokų lubas iki 60 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių, į „Sodros“ biudžetą papildomai būtų surinkta 8 mln. eurų. 

Savarankiškai dirbančių asmenų įmokų bazių suvienodinimas – įmokų mokėjimas nuo 90 proc. pajamų – „Sodrai“ dar atneš 6,5 mln. eurų per metus. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau kiti sprendimai vers pinigus tekėti lauk iš „Sodros“ biudžeto. Pavyzdžiui, dėl nedarbo draudimo sąlygų palengvinimo dirbantiems pagal darbo sutartis „Sodra“ neteks apie 18 mln. eurų, mažiausių nedarbo išmokų ribos nustatytas pareikalaus 0,5 mln. eurų per metus. Taip pat skaičiuojama, kad išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims reiktų skirti apie 5,4 mln. eurų, darant prielaidą, jog išmokas gautų apie 30 proc. naujai į nedarbo draudimą įtrauktų savarankiškai dirbančių žmonių. 

Taigi bendras efektas beveik neutralus arba šiek tiek į pliusą „Sodros“ biudžetui.

T. Medaiskis: „Paliko prieštaringą įspūdį“

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas, socialinio draudimo ekspertas Teodoras Medaiskis sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektas dėl savarankiškai dirbančių asmenų įtraukimo į nedarbo draudimo sistemą jam paliko prieštaringą įspūdį. 

REKLAMA

„Projektas palieka prieštaringą įspūdį. Norima suvienodinti pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbančių apsaugą nedarbo atveju, tačiau tuoj pat nustatoma nevienoda išmokos trukmė. Apgailestaujama, kad per maža dalis registruotų užimtumo tarnyboje gauna nedarbo draudimo išmokas, bet naujai įtraukiami į draudimą jau po mėnesio nebegauna išmokų ir vėl bus skaičiuojami kaip negaunantys išmokos. Siekiama kovoti su darbo neturinčių skurdu, bet nedidelė mėnesio trukmės išmoka tik menkai paveiks skurdo rodiklius. Viena ranka duodama, o kita siekiama išvengti paskatų, kad naujai į nedarbo draudimą įtraukiami asmenys galėtų „dažniau pasinaudoti nedarbo draudimo išmokų sistema“, – sako profesorius. 

REKLAMA

Pasak T. Medaiskio, projekte numatyta, kad ilgainiui nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė naujai įtraukiamiems asmenims ilgainiui didės „vienu mėnesiu už kiekvieną kitą mokestinį laikotarpį“ iki 9 mėnesių. 

„Matyt, turimi galvoje 9 būsimi metai? Jei kasmet bus sumokama „nuo ne mažesnės nei 12 minimalios mėnesio algos dydžių sumos“. Ar ne per ilgai teks laukti apsaugos nuo nedarbo suvienodinimo? Ir kas bus, jei įmoka bus mažesnė, negu 12 minimalių mėnesio algų?“, – klausia pašnekovas.  

Svarbiausia, kad pedopartieciai prisivogti suspėtų iki is valdžios juos išskirs. Konservai nevogti negali.
Gal norėtų dirbt visus metus,bet algą gaut už mėnesį. Nemažai gi gaus.
Tai visas seimas ir savivaldybės tegul išrinkti dirba pagal verslo liudijimą...... dauguma verslauja su kanceliarinėms išmokomis tai bus kaip tik....... Tada garantuotų savo turtu viska ta pridirba,ir turtas būtų laikinai areštuotas kol dirba
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų