irena segalovičienė

Valstybės kontrolės (VK) atliktas auditas parodė, kad šalies krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema veikia patikimai, tačiau ją dar reikia tobulinti, sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. „Sistema veikia patikimai, ja galima pasitikėti, tačiau ją reikia tobulinti, (…) reikia pasiruošti greičio lenktynėms, kurios svarbios mūsų saugumui“, – trečiadienį VK audito rezultatų pristatyme sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Valstybės kontrolierei Irenai Segalovičienei sukritikavus prastą keleivių informavimą Vilniaus oro uoste per oro pavojų trečiadienį, Lietuvos oro uostai (LTOU) aiškina, kad žmonės buvo informuojami per įmonės interneto svetainę ir feisbuką. Vilniaus oro uoste tuo metu buvusi I. Segalovičienė teigė, kad keleiviams nebuvo aiškiai pateikta instrukcijų, ką daryti. Ji taip pat pabrėžia, jog oro uoste nėra priedangos.

Vilniaus oro uoste (VNO) per trečiadienį paskelbtą oro pavojų buvusi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė kritikuoja jo darbuotojų pasirengimą, taip pat tai, kad oro uoste nebuvo priedangos. Anot jos, bendras jų skaičius šalyje nėra pakankamas, politikams netinkamai paskirstant šių objektų įrengimui skirtas lėšas. „Šiandieninė situacija manau labai gerai praktiškai parodys realią priedangų situaciją, apie kurią pasisakėme savo audite.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad norėdama nepažeisti fiskalinės drausmės taisyklių Lietuva turės rasti būdų biudžeto išlaidas šiais metais sumažinti 50 mln. eurų. Taip ji kalbėjo Valstybės kontrolei (VK) nustačius, kad dėl spartesnio šių metų išlaidų augimo nei buvo numatyta pernai šiemet fiskalinė erdvė yra mažesnė, todėl, kad būtų laikomasi taisyklių, išlaidos 2026 m. turėtų būti mažesnės nei prognozuojama.

Valstybė turi skubiai apsispręsti dėl valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ vystomo milijardinės vertės pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje projekto ateities, sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.    „Vėjo parko projekto įgyvendinimas, matome stringa, o rizikos auga. Investicijų grąža, lyginant su 2023 metais, sumažėjo 40 proc.

Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, kad Lietuvoje trūksta valstybės politikos, skirtos mažinti senjorų vienišumą, labiausiai prie to dabar prisideda nevyriausybinės organizacijos, sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Valstybės kontrolės (VK) atlikto audito metu nustačius, kad šalies maisto rezervas nėra parengtas realioms grėsmėms, audito institucijos vadovė Irena Segalovičienė teigia, kad iki šiol krizės atveju šaliai aprūpinti reikalingi maisto atsargų kiekiai buvo skaičiuojami „iš akies“, taip pat trūksta ilgalaikio planavimo. „Pagrindinės (audito – ELTA) išvados yra susijusios su planavimu ir planavimo problemos niekur nedingo – jos vis dar aktualios.

Valstybės kontrolei pareiškus, kad valstybės rezervas sudaromas ir tvarkomas netinkamai, Vyriausybė teigia jo koordinavimą jau pavedusi Nacionaliniam krizių valdymo centrui – sutvarkyti sistemą žadama per pusmetį.  Auditą atlikusi Valstybės kontrolė sako, kad rezervo kaupimo ir tvarkymo sistema neužtikrina, kad jis būtų pakankamas, tinkamas ir prireikus operatyviai pristatomas į reikiamą vietą. „Mes negalime aklai kaupti atsargų tikėdamiesi, kad jos kada nors tiks.

Seimo sprendimas Valstybės kontrolei (VK) pavesti atlikti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) 2021–2025 m. viešųjų pirkimų auditą būtų perteklinis ir neigiamai paveiktų kitus institucijos darbus, tikina valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. „Esu įsitikinusi, kad šis pavedimas tikrai dubliuojasi ir yra perteklinis. Šiuo atveju, atsižvelgiant į mūsų kaip nepriklausomos institucijos savarankišką darbų planavimą“, – trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje kalbėjo I. Segalovičienė.

Rengiant gyventojus neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui opia problema išlieka regioninė atskirtis, sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, Prezidentūroje pristačiusi 2023–2024 m. vykdyto pilietinio pasipriešinimo audito rezultatus. Pasak jos, šie mokymai turėtų būti prieinami didesnėje dalyje šalies vietovių.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad, nors šiuo metu valstybės skolos apimtys yra valdomos, norint išlaikyti fiskalinį biudžeto tvarumą politikai turi vertinti ilgalaikę perspektyvą ir pradėti ieškoti naujų biudžeto pajamų šaltinių. „Fiskalinė situacija Lietuvoje šiandien tikrai yra nebloga. Tai, ką mes aiškiai pasakėme, tai kad atitinka biudžetas (…) Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles, tuo viskas ir pasakyta.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė antradienį paragino stiprinti gyventojų priemokų gydymo įstaigose kontrolę ir sveikino Seimo svarstymus jas mažinti. „Labai aiškiai matau mūsų valstybės neatitiktį būtent Pasaulinės sveikatos organizacijos reikalavimui, kuris sako, kad žmonės turi išleisti iš savo kišenės priemokoms ne daugiau 15 proc. nuo viso sveikatos biudžeto. Pas mus tai yra tikrai didelis skaičius, tai yra virš 30 procentų“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad šiuo metu galiojanti tvarka institucijoms išlaidas traktuoti leidžia gana laisvai, tad Valstybės kontrolė (VK) negali tinkamai apskaityti, kiek tiksliai lėšų kasmet yra skiriama šalies valdymui. Dėl to, pasak I. Segalovičienės, auditoriams bus sudėtinga įvertinti, ar ministerijoms iškeltas tikslas kitais metais sutaupyti 137 mln. eurų bus pasiektas.

Ateityje teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės turėtų būti atliekamos greičiau, teigia rekomendacijas dėl šių procesų pagreitinimo pateikusi Valstybės kontrolė.  „Pastebime, kad teismo ekspertizės galėtų būti atliekamos net iki pusmečio greičiau. Ilgi terminai ypač jautru vaikams – ekspertizių atlikimo eilės gali didinti jų patiriamą antrinę traumą. Be to, sumažina galimybę tiksliai įvertinti su nusikalstama veika susijusias aplinkybes.

Opozicijai kritikuojant prezidento Gitano Nausėdos sprendimą į Valstybės kontrolės (VK) vadoves teikti savo patarėją Ireną Segalovičienę, pats šalies vadovas tikina, kad nedarys įtakos I. Segalovičienės darbui, o ji „nepataikaus prezidentui“. „Tikrai aš jai nedarysiu jokios įtakos, bet aš noriu siūlydamas žmogų į atsakingas pareigas kliautis ne kažkieno tai nuomone.

Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas valstybės kontrolės vadove paskirti jo dabartinę patarėją Ireną Segalovičienę sukėlė opozicijos pyktį. Anksčiau į Lietuvos banko valdybą buvo paskirtas Nausėdos patarėju dirbęs Simonas Krėpšta. Iš prezidentūros į Ryšių reguliavimo tarnybą kelius atrado Jūratė Šovienė ir Darius Kuliešius, Kęstutis Budrys tapo užsienio reikalų ministru. Tai, ką daro Nausėda, nėra nauja praktika. Panašiai buvo ir su Dalios Grybauskaitės komanda.

Į valstybės kontrolierės pareigas siūloma prezidento patarėja Irena Segalovičienė pabrėžia, kad pastaruoju metu viešoje erdvėje vis pasigirstančios kalbos, esą Seimo inicijuojamas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditas neturėtų būti atliekamas, yra pavojingos.  „Audito pavedimas yra numatytas įstatymu, tuo tarpu bandymas sakyti, kad audito nereikia, tikrai nėra gera praktika.

Į Valstybės kontrolės vadoves siūloma prezidento patarėja Irena Segalovičienė ragina šalies institucijas nesibaiminti auditų, nes jie didina visuomenės pasitikėjimą. „Matyčiau savo užduotį, kad iš tikrųjų Valstybės kontrolės atliekami valstybės auditai nebūtų kaip baubas, o iš tikrųjų būtų kaip draugas.

 Į valstybės kontrolierės poziciją pretenduojanti prezidento patarėja Irena Segalovičienė tikina nematanti poreikio „atšalti“ nuo šiuo metu einamų pareigų. Anot jos, šalies vadovo Gitano Nausėdos įvestą „atšalimo“ sąvoką galima taikyti tuomet, kai asmuo tiesiogiai priima sprendimus dėl įstaigos, į kurios postą kandidatuoja.

Seimo narių klausimų dėl politinio neutralumo susilaukusi prezidento Gitano Nausėdos teikiama kandidatė į valstybės kontrolierius Irena Segalovičienė teigia, jog Valstybės kontrolės nepriklausomumą saugo įstatymai. „Valstybės kontrolė yra nepriklausoma institucija ir jos nepriklausomumą saugo įstatymai ir teisės aktai.

Vyriausybei vadovaujantis Gintautas Paluckas sako, kad socialdemokratai palaikys teikiamą šalies vadovo patarėjos Irenos Segalovičienės kandidatūrą į Valstybės kontrolės vadovės postą. „(Socialdemokratai – ELTA) palaikys“, – antradienį Seime žurnalistams tvirtino G. Paluckas. Ministras pirmininkas pakartojo neabejojantis dabartinės prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos kompetencijomis eiti valstybės kontrolierės pareigas.

Seimui antradienį pristatomas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas naująja Valstybės kontrolės vadove paskirti jo patarėją Ireną Segalovičienę.  G. Nausėdos teigimu, patarėja yra pajėgi profesionalė, kuri tapusi valstybės kontroliere galės siekti, jog valstybės lėšos būtų naudojamos efektyviai, o pati audito institucija aktyviau įsitrauktų į valstybės biudžeto formavimą, teiktų kokybiškesnes rekomendacijas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant Valstybės kontrolės vadove skirti jo patarėją Ireną Segalovičienę, valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis šį teikimą vadina „neskaniu“. „Nėra taip gal skanu, žmonės, matyt, irgi su tokiu piktumu šiek tiek pasižiūrės į visą šitą dalyką“, – LRT „Dienos temoje“ pirmadienį kalbėjo politikas. „Sakau, jai dėl kompetencijos neturiu jokių pastabų, bet manau, kad man nėra taip labai jau skanu dabar tai, kas įvyko“, – pridūrė R. Žemaitaitis.

 Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant naująja Valstybės kontrolės (VK) vadove skirti jo patarėją Ireną Segalovičienę, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tai būtų stipri kandidatė.

Naująja Valstybės kontrolės vadove prezidentas Gitanas Nausėda siūlo savo patarėją Ireną Segalovičienę, pirmadienį pranešė Prezidentūra. Tačiau į šią naujieną kritiškai sureagavo buvusi premjerė Ingrida Šimontė. „Panašu, kad G.Nausėda nutarė perspjauti D.Trampą, kuris kandidatūromis į svarbias valstybines pozicijas dažnu atveju pasirinko žmones, kurių niekaip nepavadinsi joms tinkamais – nei kompetencijos, nei etikos, nei institucijos tikslų ir uždavinių suvokimo prasme.

Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė savo patarėjos Irenos Segalovičienės kandidatūrą į valstybės kontrolierius. Seimo darbotvarkėje nurodoma, kad antradienį ši kandidatūra bus pristatyta parlamentarams. Kaip skelbia Prezidentūra, pristatydamas savo pasirinkimą, šalies vadovas pabrėžė, kad I. Segalovičienė – nepaprastai darbšti, profesionali, principinga ir vertybiškai orientuota kandidatė, puikiai išmananti vadybos principus ir pasirengusi siekti efektyvaus valstybės lėšų naudojimo.

Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad prezidentas remia iniciatyvas, kuriomis siekiama padėti atsikratyti priklausomybių nuo narkotinių medžiagų. Tačiau, akcentuoja ji, „tiesmuko“ narkotikų dekriminalizavimo šalies vadovas tikrai nepalaikys.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda kartoja – Seime porą balsavimų įveikęs Civilinės sąjungos įstatymo projektas nėra geriausias būdas teisiškai reglamentuoti tos pačios lyties asmenų santykius. Pasak prezidento vyriausiosios patarėjos Irenos Segalovičienės, spręsti šį klausimą reikėtų gerbiant Konstituciją, šeimos ir santuokos vertybes.

Vyriausybė neturėtų prisidėti prie Nacionalinio stadiono projekto Vilniuje įgyvendinimo, mano prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Anot jos, sostinės savivaldybė turi reikalingas kompetencijas įgyvendinti šį projektą, o centrinės valdžios dėmesys turėtų būti nukreiptas į kitas, didesnes, Lietuvos problemas.  „Vilniaus regionui atitenka beveik pusė šalies BVP. Kasmet auga Vilniaus gyventojų skaičius. Vilniaus miesto biudžetas viršija 1,5 mlrd. eurų.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad verslas turėtų palaikyti mokesčių reformą, nes valdžia deda pastangas skatinti ekonomikos augimą „Jeigu norime auginti ekonomiką, teisingesnės valstybės, geresnio gyventojų vartojimo, investicijų, verslas netgi turėtų palaikyti mokesčių pakeitimus, o ne atvirkščiai“, – antradienį Žinių radijui sakė šalies vadovo patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad iš dalies išsprendus eilių gydymo įstaigose „problemėlę“, vienas svarbiausių prioritetų taps papildomų priemokų pacientams klausimas.   „Kalbant apie eilių mažinimus, dabar ši problemėlė yra apspręsta. (...) Labai svarbi užduotis pavasario sesijoje SAM yra priemokų klausimas. Šiai dienai Lietuva yra tikrai prastoje situacijoje pagal tai, kiek žmonės iš savo kišenės moka už sveikatos klausimus. Mes jau tuoj pasieksime 32 proc.

Grupei parlamentarų vėl siūlant įvesti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad pasiūlymą galima svarstyti tik garantavus, kaip lengvatos nauda pasieks galutinius vartotojus. „Kai kalbame apie PVM lengvatas maistui, prezidentas ne kartą išreiškęs požiūrį, kad lengvatos efektyvumui reikalingas saugiklių mechanizmas, kuris garantuotų, kad lengvatos nauda atiteks vartotojui.

Valdantiesiems planuojant didinti mokesčius, o prezidentui tuo pat metu siūlant papildomas lengvatas vaikus auginančioms šeimoms, šalies vadovo vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad nepaisant gynybos poreikių socialinės gerovės kūrimas ir šeimų apsauga išlieka vienu strateginių šalies tikslų. „Be jokios abejonės, tai (įvesti lengvatas – ELTA) netgi turime daryti, ypatingai kalbant apie strateginius valstybės tikslus.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ vadovų padarytos klaidos vystant pirmąjį jūros vėjo parką negali likti nepastebėtos įmonės valdytojų.  „Akivaizdu, kad įmonė yra valstybės valdoma ir visi nuostoliai gula būtent ant žmonių pečių ir keliasdešimt milijonų kainuojančios klaidos neturėtų nelikti nepastebėtos tiek įmonės valdybos, tiek stebėtojų tarybos“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, kad išeitis yra – spartinti tam tikrų rodiklių įgyvendinimą bei derėtis su Europos Komisija (EK) dėl dalies jų įgyvendinimo. „Valstybės kontrolė padarė vertinimą ir parodė visą situaciją.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad šalies vadovas teigiamai vertina paskirtojo premjero Gintauto Palucko idėją skatinti darbdavių įsitraukimą į pensijų kaupimą per profesinius fondus. „Tai galėtų būti labai gera kryptis, apie tai buvo kalbama ir praeitos Vyriausybės laikotarpiu ir Lietuvos bankas skatina šitą idėją svarstyti ir įgyvendinti.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad apie kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Vyriausybės formavimo peripetijų paskelbę opoziciniai konservatoriai galėjo siekti nukreipti dėmesį nuo sąsajų su šnipinėjimu. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija pirmadienį paskelbė prašysianti KT įvertinti, ar prezidento G. Nausėdos dekretas, kuriuo praėjusią savaitę patvirtinta ne visos sudėties Vyriausybė, nepažeidė pagrindinio šalies įstatymo.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda susitikime su kandidatu į finansų ministrus Rimantu Šadžiumi išsakė jam tris esminius lūkesčius – didinti gynybos finansavimą, mažinti pajamų nelygybę bei tinkamai susitvarkyti su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) numatytomis lėšomis Lietuvai.

Vyriausioji prezidento patarėja Irena Segalovičiene tvirtina, kad Seimui pateiktame 2025–2027 m. biudžeto projekte kitais metais nenumačius neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo yra „atsitraukiama nuo strateginio tikslo“. Jos teigimu, Prezidentūra vertina, kad toks sprendimas neigiamai palies ne tik mažiausiai uždirbančius, bet ir verslą. „Vyriausybės pateiktas Seimui biudžetas kelia rimtų klausimų dėl prioritetų.

Ieškant būdų, kaip žmonėms anksčiau laiko leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo antros pakopos fonduose, be visų pinigų atsiėmimo atvejų būtina numatyti ir dalinį jų pasiėmimą, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.  „Ką dabar siūlo ministerija (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – BNS), tai yra siauri atvejai, kada galima pasitraukti su visais pinigais ir nebekaupti.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) svarstymui taikyti baudas apie neatvykimą pas gydytoją nepranešusiems pacientams. Anot jos, siekiant mažinti pacientų eiles gydymo įstaigose, derėtų mąstyti apie žmonių gerovę. „Vertinčiau labai neigiamai tokį pasiūlymą. Nepasimokome iš pandemijos valdymo klaidų.

Prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė ragino Seimą labiau atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių interesus. Pasak jos, šiandieninė senjorų padėtis bei jų skurdo rizikos rodikliai tenkinti neturėtų, o problemoms spręsti reikalingos naujos kompleksinės priemonės. „Šalies vadovas taip pat įsipareigojo aktyviai dirbti jūsų (senjorų – ELTA) gerovės klausimais ir prezidento pozicija labai paprasta: turime imtis tam tikrų kompleksinių priemonių.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad sveikatos priežiūros specialistų trūkumas kuria eiles valstybinėse gydymo įstaigose. Pasak jos, derėtų svarstyti apie motyvacinių priemonių skyrimą gydytojams, besirenkantiems dirbti viešajame sektoriuje, o ypač regionuose. „Šis klausimas (specialistų trūkumas – ELTA) tikrai kuria eiles.

Prezidento patarėja sako, kad eiles valstybinėse gydymo įstaigose sukuria specialistų trūkumas, todėl ji siūlo galvoti apie paskatas ir motyvaciją jiems rintis dirbti viešajame sektoriuje, ypač regionuose. Irena Segalovičienė ragina galvoti apie socialines garantijas ir geresnes darbo sąlygas gydytojams ir kitiems specialistams. „Eiles šitas klausimas (specialistų trūkumas – BNS) kuria labai stipriai. Eilės dėl paslaugų labai rimta problema.

Visuomenės pastabos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui yra akivaizdžiai matomos, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Ar sveikatos ministras dirba idealiai? Tikrai ne, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra viena iš tų trijų ministerijų, kuri formuoja ir įgyvendina viešųjų paslaugų visą politiką. Natūralu, kad ir visuomenė ministrui turi pastabų, jos yra akivaizdžiai matomos“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Finansų ministerijos parlamentui antradienį teikiamame Gynybos fondo projekte prezidentas pasigenda socialinio teisingumo ir nepalaiko vartojimo mokesčių didinimo – akcizų kurui, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Prezidentas yra išsakęs labai svarbų, jo požiūriu, principą, kuriuo turėtume vadovautis – tarp Gynybos fondo mokestinių sprendimų neturėtų būti visuotinio vartojimo mokesčių.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė mano, kad finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ situacija turėtų būti vertinamos ne vien viešųjų pirkimų, bet ir šalies reputacijos kontekste. Anot jos, vykstant tokiems incidentams yra svarbu išlaikyti pozityvią Lietuvos, kaip finansinių technologijų šalies, reputaciją. „Kalbant apie „Foxpay“ situaciją reikia matyti ne vien tik viešųjų pirkimų kontekste. Lietuva yra finansinių technologijų šalis.

Galimybės pasitraukti iš pensijų kaupimo antrosios pakopos fonduose kol kas gyventojams kelia daug neaiškumų, o Vyriausybė nesugeba reikalingų sprendimų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo priimti laiku, mano prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Jeigu šalies vadovas Gitanas Nausėda bus perrinktas antrajai kadencijai ir savo komandoje norės matyti dabartinę vyriausiąją patarėją Ireną Segalovičienę, ši tikina padarysianti viską, kad galėtų padėti prezidentui įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.