Šešerius metus Norvegijoje staliumi dirbantis Audrius užsienyje pluša šeimos labui. Vyras sako pripratęs prie gyvenimo tarp Lietuvos ir trečio pagal dydį Norvegijos miesto – Trondheimo. Emigracijoje dirbantis Audrius pripažįsta, jei ne norvegiška alga, šis niekada šeimai nebūtų nupirkęs namo Lietuvoje.
„Per mėnesį 220 valandų atidirbu ir gaunu 12 tūkstančių litų, atskaičius visus mokesčius. Plius atostoginiai ir visi susigrąžinimai dar. Lietuvoje dirbau ant stogų, gaudavau 2 tūkstančius litų“, - pasakoja emigrantas Audrius.
Tuo tarpu jūrų uostų inžineriją tėvynėje studijuojantis Arūnas tikina į Norvegiją skrendantis paskutinį sykį. Užsidirbęs pinigų būstui vaikinas žada grįžti. Esą namų ilgesys stipresnis už bet kokius pinigus.
„Grynai dėl pinigų, vienintelis interesas. Daugiau niekas netraukia. Duoda norvegai užsidirbti, tai reikia tuo naudotis“, - sako vaikinas.
Per pirmąjį šių metų pusmetį iš Lietuvos emigravo tečdaliu daugiau gyventojų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pasak ekonomistų, Lietuvai iki šiol sunku konkuruoti su geriau išsivysčiusiomis valstybėmis – Didžiąja Britanija, Norvegija, Airija, Vokietija. Esą Lietuvos kova su šiomis valstybėmis primena lengvo svorio boksininką, išleistą į ringą prieš sunkiausios kategorijos varžovą.
„Tos darbo vietos, kurios yra siūlomos, pagal savo atlyginimo lygį netenkina tų lūkesčių, kuriuos turi jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Ir, galbūt, nesitikėdami staigių pokyčių į gerą pusę, žmonės vis dėlto nusprendžia palikti šalį“, - teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
„Mūsų ekonomika auga, darbo vietos kuriamos, darbo užmokestis auga, tačiau nepamirškime, kad auga ir Didžiosios Britanijos ekonomika. Nedarbas Didžiojoje Britanijoje rekordiškai žemas – tik 5 proc. praktiškai reiškia, kad beveik visi, kas nori gauti darbą, jį gauna“, - pasakoja „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, kad ne tik politikai, bet ir verslas turėtų įdėti savo indėlį tam, kad emigruojančiųjų sumažėtų.
„Matome, kad rezervo yra įmonėse. Nes įmonių pelnas per pirmąjį pusmetį Lietuvoje ženkliai yra išaugęs. Turėtų būti ir iš verslo pusės prisidėjimas didinti sparčiau darbo užmokestį“, - sako premjeras.
O tuo tarpu emigracijoje formuojasi ištisos diasporos kolonijos. Būtent dėl to lietuviai susivilioja galimybe geriau gyventi ir pasinaudoję proga kelia sparnus. Štai Gražina į Norvegiją skrenda su visa šeimyna – dešimties mėnesių sūneliu, dviem mergaitėmis ir savo tėčiu. Ten jos laukia ir sesuo su šeima.
„Dukros jau ten planuoja ateitį, mažiukui irgi perspektyvos didesnės Norvegijoje. Kaip ten bebūtų ir kaip mes benorėtume grįžti, vis tiek mūsų vaikams ten būtų geriau“, - realybę pripažįsta emigrantė Gražina.
Neįprasta tai, kad per šiuos metus į užsienį daugiau išvyko vyrų nei moterų. Šiais metais vyrai sudarė 57 procentus emigrantų, nors anksčiau skaičiai būdavo apylygiai. Ekonomistai daro prielaidą, kad dalis šių emigrantų popieriniai – esą išsigandę šauktinių kariuomenės jie pakeitė savo registracijos vietą. Todėl esą nuslūgus baimei dėl šauktinių kariuomenės, faktinis emigrantų skaičius kiek sumažės.
