Individualaus Lietuvos gyventojų skundo Konstituciniam Teismui (KT) institutas, Seimui sumažinus KT finansavimą, Lietuvoje gali atsirasti ne anksčiau nei 20011 metais.
Tai pirmadienį susitikęs su žurnalistais patvirtino KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas.
„Seimas buvo priėmęs nutarimą, numatantį, kad individualaus konstitucinio skundo institutas Lietuvoje pradės veikti 2010
metų rugsėjo 1 dieną. Tačiau Seimui šių metų biudžete sumažinus KT finansavimą, tai nebus įgyvendinta, nes nėra galimybių sukurti tinkamą materialinę bazę“, - sakė K. Lapinskas.
Pasak KT pirmininko, jis apie tai jau yra raštu informavęs Seimą ir Vyriausybę.
Pradiniame šių metų biudžete individualaus konstitucinio skundo instituto įgyvendinimui buvo numatyta skirti 2,5 mln. litų, tačiau naujai Vyriausybei taisant biudžeto projektą, šių lėšų nebeliko.
K. Lapinsko teigimu, minėtos lėšos turėjo būti skirtos KT priestato statybai.
„Buvo atlikti teritorijos planavimo darbai, gauti reikalingi leidimai, tačiau dabar viskas sustojo. Teks laukti, kol bus tvirtinamas kitų metų biudžetas“, - sakė KT pirmininkas.
Iš viso, anot K. Lapinsko, tam, kad gyventojams būtų sudaryta galimybė individualiai kreiptis į KT, reikėtų maždaug 5 mln. litų, nes tektų įdarbinti apie 30 naujų darbuotojų bei įrengti mažiausiai vieną papildomą posėdžių salę.
Pasak KT pirmininko, taip pat turėtų būti pataisyta Lietuvos Konstitucija bei atitinkami teisės aktai.
K. Lapinsko teigimu, nemažai individualių konstitucinių skundų galėtų nagrinėti 3 KT teisėjų kolegija, tačiau kai kuriems jų tektų šaukti viso KT plenarinius posėdžius.
„Darbo neabejotinai padaugėtų. Pavyzdžiui, Vokietijos konstitucinis teismas kasmet gauna apie 5000 individualių skundų, Lenkijoje jų gaunama daugiau nei 3000. Jei Lietuvoje jų būtų kokie 500, tai tikrai būtų nemažas papildomas krūvis“, - sakė KT pirmininkas.
Šiuo metu, pasak jo, KT per metus gauna apie 40-50 prašymų paaiškinti, ar teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.
2007 metų liepą Seimas pritarė individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimui. Pagal patvirtintą koncepciją, į KT galėtų kreiptis visi piliečiai, įmonės ir organizacijos, kurių konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos ir kurie yra išnaudoję visas kitas teisinės gynybos priemones.
Šiuo metu dėl Seimo priimtų įstatymų ir kitų aktų atitikties Konstitucijai į KT gali kreiptis visas Seimas arba parlamentarų grupė, Vyriausybė bei visų lygių teismai. Prezidentas KT gali skųsti Vyriausybės ir Seimo nutarimus.
Individualius skundus KT gali teikti daugelis Europos valstybių piliečių.
Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
