Šį faktą patvirtino ir Darbo partijos Kėdainių skyriaus pirmininkas, organizacijos „Darbas“ garbės pirmininkas Viktoras Fiodorovas, pripažinęs, kad jaunuoliai padarė klaidą.
„Tikiu, kad jaunimo organizacija „Darbas“ pasimokys, padarys išvadas ir tokių klaidų nebedarys“, – teigė V. Fiodorovas.
„Tai jaunimo organizacijos „Darbas“ vėliava, esu vienas iš vėliavos savininkų ir daugelio rėmėjų, prisidėjusių prie jos siuvimo. Taip, aš tą vėliavą dažnai skolinuosi tam, kad galėčiau pakviesti žmones ją išskleisti Liepos 6 dieną. Vežame ją į kitus mietus, ji yra buvusi ant Bakainių piliakalnio. Žinoma, galbūt, vėliava negali būti ant šaligatvio, bet kai ji yra šimto ar dviejų šimtų metrų ilgio, kitaip su ja kitaip nesusitvarkysite“, – sakė V. Fiodorovas.
Ant milžiniškos Lietuvos vėliavos aiškiai matėsi purvo dėmės.
Juk jaunimo būstinė turi savo patalpas. Galbūt buvo galima paprašyti vietos Kėdainių arenoje, sporto centre ar mokykloje?
Ši vėliava laikoma jaunimo būstinėje. Čia ji susukta ir laikoma tvarkingai.
Bet ar reikėjo vėliavą tvarkyti išvyniojus viešai gatvėje?
Tikiu, kad jaunimo organizacija „Darbas“ pasimokys, padarys išvadas ir tokių klaidų nebedarys. Klaidas galima pripažinti, matyt, tai yra jaunimo patirties trūkumas. Reikia vertinti labai paprastai – vėliava yra siūta prieš penkerius ar šešerius metus. Ja rūpinamasi, po kiekvieno renginio trispalvė suvyniojama. Kaskart ją reikia pervynioti, nes kitaip jis sutrūnys. Gerbiu jaunimo organizaciją už tai, kad ją pasiuvo, saugo, naudoja.
Negi tarp jaunimo nebuvo suaugusių ar vyresnių žmonių, kurie patartų, kad vėliavą reikia tvarkyti kitoje vietoje, o ne tiesiog ant gatvės?
Jaunimo organizacijai darbas gali priklausyti žmonės nuo 16 iki 29 metų. Nežinau, kas ten dalyvavo. Jeigu jie padarė klaidą, manau, kad tai aptars artimiausiame susirinkime.
Žiūrint į amžių šiai organizacijai priklauso pakankamą suvokimą ir patirtį turintys žmonės.
Kartos keičiasi. Jaunimas auga, ateina kitokia patirtis. Galbūt dabar jiems patirtis ateis greičiau. Taip, kaip elgiasi vaikai prie mūsų, tėvų, nežinome, kaip elgiasi kitur. Klaida padaryta, esu įsitikinęs, kad jie pasimokys. Dabar padarytas skandalas, bet tą ilgą vėliavą prižiūrėti nėra taip lengva. Taijaunatviškas nesupratimas. Jaunimą reikia pamokyti.
Turbūt neįvertino
Kad šalies trispalvės neniokojo, o tiesiog ją lankstė, socialiniame tinkle Facebook teigė ir kita jaunimo organizacijos „Darbas“ atstovė Aistė Rimdeikaitė.
„Noriu pabrėžti, jog vėliavos mes neniokojome, o lankstėme. Dėl vietos trūkumo viduje, teko ją neštis į lauką, o mūsų skaičius, atlikti šiam geram darbui buvo per mažas, kad visi sugebėtume ją išlaikyti rankose.
Padarėme, turbūt, klaidą, kad to neįvertinome. Dabar darytume kitaip. Kalbant apie Jus, kas darėte nuotraukas, galėjote prieiti, padėti. Pagalba niekada nepamaišo“, – rašė jaunimo organizacijos atstovė.
Privalo gerbtiLietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Kanclerio biuro vyriausioji specialistė, Lietuvos heraldikos klausimais Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė sako, kad žiūrint į nuotraukas peršasi išvada, kad su Lietuvos trispalve buvo elgiamasi nesilaikant pagarbosprincipo, derančio vienam iš valstybės simbolių.
„Pagal Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą Lietuvos Respublikos piliečiai, kiti asmenys privalo gerbti vėliavas, o vėliavos turi atitikti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus, būti tvarkingos ir nenublukusios.
Purvina, ant šlapio šaligatvio lankstoma vėliava, be abejonės, negali išlikti tvarkinga. Dėl atsakomybės, deja, nieko konkretaus negalima būtų iš mūsų pusės pasakyti, nes tokio pobūdžio klausimai – jau teisėsaugos institucijų prerogatyva“, – pabrėžė dr. Agnė Railiatė-Bardė.
Reikia įvertinti aplinkybes Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazragytė sako, kad kiekviena situacija yra individuali ir pareigūnai siekia įvertinti visas aplinkybes: kas taip elgėsi, koks pagrindinis tikslas ir ko siekiama, ar yra aiški tokio elgesio tyčia ir kt.
„Susipažinus su šios situacijos aplinkybėmis, aišku, kad jaunuoliai nesiekė tyčia paniekinti valstybinio simbolio, priešingai, moksleiviai ruošėsi parodyti savo pilietiškumą, tik galimai dėl organizuotumotrūkumo, ne viskas puikiai pavyko“, – sako J. Kazragytė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje sakoma, kad tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Autorius: Aušra Malinauskienė
