• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Norėdama paskatinti įsiskolinusius bedarbius dirbti legaliai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo sumažinti išskaitas iš darbo užmokesčio skolininkams, tačiau kartu siekia stipriai sugriežtinti baudas darbdaviams už nelegalų įdarbinimą. Kitaip tariant, bandoma pasiekti, kad skolininkai nebūtų spiriami į kampą dirbti nelegaliai, o darbdaviai nebūtų suinteresuoti tuo pasinaudoti. 

Norėdama paskatinti įsiskolinusius bedarbius dirbti legaliai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo sumažinti išskaitas iš darbo užmokesčio skolininkams, tačiau kartu siekia stipriai sugriežtinti baudas darbdaviams už nelegalų įdarbinimą. Kitaip tariant, bandoma pasiekti, kad skolininkai nebūtų spiriami į kampą dirbti nelegaliai, o darbdaviai nebūtų suinteresuoti tuo pasinaudoti. 

REKLAMA

Nelegaliai darbuotojus darbinantys juridiniai asmenys būtų baudžiami 2,5 proc. nuo apyvartos, bet ne mažiau nei 3 minimalios algos ir ne daugiau nei 500 tūkst. eurų, o jei pažeidimas pakartotinis, tada 5 proc. nuo apyvartos, bet mažiau nei 6 minimalios algos ir ne daugiau nei 1 mln. eurų. 

Norima didinti ir baudas darbdaviams-fiziniams asmenims, tarp jų ir ūkininkams: apatinė baudos riba šiuo atveju siektų 2000 eurų, o viršutinė išliktų, kaip dabar – 5000 eurų.  

REKLAMA
REKLAMA

Tikimės, kad darbdaviai bijos darbinti nelegaliai, net jei darbuotojas to prašo. Darbuotojams skolininkams irgi numatome paskatas dirbti legaliai“, – teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje pažymoje, apibendrinančioje visus pasiūlymus. 

REKLAMA

Savo ruožtu iš minimalios algos, siūloma leisti išskaičiuoti tik 10 proc. skoloms padengti. Jeigu skolininkas uždirba daugiau nei vieną, bet mažiau nei dvi minimalias algas, tada išskaitos galėtų siekti 30 proc., o jei viršija du minimalius atlyginimus – tada 50 proc. Išskaitymai gali būti didesni nei nurodyta pagal pajamų lygius, jei kalbama apie vaikų išlaikymą, padarytą žalą ką nors suluošinus. 

Dar ketinama apsunkinti galimybes išieškoti skolas iš paskutinio skolininko būsto bei numatyti „skolininko atostogas“. 

REKLAMA
REKLAMA

Jei pradėtų dirbti bent 1 proc. skolininkų (2 000 asmenų) už minimalų mėnesinį atlyginimą, tai leistų surinkti apie 6,5 mln. eurų mokesčių ir įmokų kasmet“, – mano ministerija. 

Dideli atskaitymai gali privesti prie savižudybės?

Šiuo metu Lietuvoje yra virš 200 tūkst. unikalių skolininkų, visų jų skolų suma sudaro apie 4 mlrd. eurų. Iš visų skolininkų pensinio amžiaus jau sulaukė arba šiemet sulauks tik 12,2 tūkst. žmonių, o visi likę yra darbingo amžiaus. 

Dauguma skolininkų negauna nei pensijos, nei kitų pajamų, jų skola siekia 2,1 mlrd. eurų. Dirbantys žmonės skolingi 1,3 mlrd. eurų, o pensininkai – 0,6 mlrd. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kadangi iš pensijų skolos išskaitomos, iš dirbančiųjų irgi, tai lieka užduotis kažkaip paskatinti dirbti darbingo amžiaus skolingus bedarbius, kurie iš tiesų labai dažnai dirba nelegaliai.

Paprastai kai antstoliai pareikalauja iš dirbančio skolininko atiduoti skolas, asmeniui lieka labai mažos pinigų sumos, netgi mažesnės nei skurdo rizikos riba. Pavyzdžiui, dabar minimali alga ant popieriaus yra 840 eurų, o į rankas – 633 eurai.

Jeigu žmogus turi tik vieną skolos bylą, tuomet asmeniui lieka 506 eurai pragyvenimui, o jeigu turi dvi bylas – lieka 443 eurai. Bet skurdo rizikos riba vienam žmogui Lietuvoje yra 640 eurų. 

REKLAMA

Jeigu asmuo uždirba daugiau, pavyzdžiui, 1680 eurų ant popieriaus ir 1070 eurų į rankas, tai turint vieną skolos bylą, po skolų grąžinimų lieka 725 eurai, o dvi bylas – 662 eurai. 

„Daugumai skolininkų maža pragyvenimui liekanti suma dažniausiai lemia naujų skolų atsiradimą. Skolininkas negali apmokėti einamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, sumokėti už komunalines paslaugas) ir tokiu būdu pradedami šių naujų įsiskolinimų priverstinio išieškojimo procesai. Taip skolininkas patenka į tam tikrą „užburtą ratą“, – mano ministerija. 

Šiaip apskritai skolininkų skolos nėra baisiai didelės: daugiausia skolos siekia 800-1000 eurų (675 tūkst.) ir 2200-2400 eurų (90  tūkst.), bet gaunant minimalias pajamas jas vis tiek sunku grąžinti, o jei asmuo nedirba ar dirba nelegaliai – išvis nėra iš ko išieškoti. 

REKLAMA

Daroma prielaida, kad mažinant išskaitas ir palengvinant skolininkų dalią, jie turėtų daugiau noro įsidarbinti ir dirbti legaliai, nes dabar arba nedirba visai ir prašo pašalpų, arba dirba nelegaliai bei vis tiek prašo pašalpų. 

Jeigu dabar iš minimalios algos galima išskaičiuoti 20-30 proc. sumos (daugiau išskaičiuojama turint daugiau nei vieną bylą), tai ateityje siūloma sumažinti iki 10 proc., išskyrus alimentus ir išskaitymus už žalą sveikatai ar gyvybei. 

Taip pat šiuo metu leidžiama išskaičiuoti 50 proc., jei pajamos viršija minimalią algą, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo leisti 30 proc. išskaitas iš pajamų tarp vienos ir dviejų minimalių algų, o jau 50 proc. išskaitymus palikti tik tiems, kurie uždirba daugiau nei dvi minimalias algas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Viešųjų konsultacijų su Užimtumo tarnyba ir savivaldybių atvejo vadybininkais  bei socialiniais darbuotojais metu taip pat paaiškėjo, jog vyraujantis bejėgystės, mažos savivertės jausmas yra itin dažnai girdima priežastis, dėl kurios skolininkai neieško būdų grąžinti skolų. Dažnai girdimas sentimentas, jog „iki pensijos neketinu gyventi“. Tai parodo, jog dabartinė išskaitų tvarka sukelia žalingą psichologinį spaudimą, kuris gali privesti prie savižudybės“, – aiškina ministerija. 

REKLAMA

Numatys „skolininko atostogas“

Dar ministerija ketina įteisinti 12 mėnesių trukmės „skolininkų atostogas“, kurios būtų taikomos Užimtumo tarnybos direktoriaus prašymu įsidarbinusiems skolininkams. 

Keistųsi ir galimybės išieškoti skolas iš paskutinio skolininko būsto. Tai daroma norint, kad mažiau žmonių liktų be namų, nes vienaip ar kitaip savivaldybės institucijoms tenka rūpintis tokių žmonių apgyvendinimu. 

Pavyzdžiui, dabar numatyta, kad 4 000 eurų skolos neišieškojus per 18 mėnesių ji gali būti išieškoma iš skolininko paskutinio būsto.

Ministerija nori, kad išieškoti iš paskutinio būsto būtų galima, jei skola sudaro apie 23 tūkst. eurų ir jei jos nepavyksta išieškoti per 50 mėnesių. Kitaip tariant, žmogus galėtų galimybę pasinaudoti fizinio bankroto procedūra prieš prarasdamas namus. Tokiu atveju rizika prarasti namus liktų tik apie 4 proc. skolininkų. 

REKLAMA

Bandys prispausti darbdavius

Kita pasiūlymų pusė susijusi su darbdavių atgrasymu priimti į darbą nelegalius darbuotojus arba naudotis nelegaliai dirbančiųjų paslaugomis, nes Lietuvoje baudos iki šiol buvo ganėtinai juokingos ir neatgrasančios. 

Pavyzdžiui, šiuo metu už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį baudos įmonėms siekia nuo 868 iki 2896 eurų, o jeigu per dvejus metus tai pasikartojo, tuomet nuo 2896 iki 5792 eurų. 

Jeigu darbuotojas statybvietėje neturi identifikavimo kodo, kuris reikalaujamas, tuomet įmonė užsakovė ar rangovė gali gauti 2000-5000 eurų baudą, o pasikartojus pažeidimui – 5000-7000 eurų. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pernai Valstybinė darbo inspekcija priėmė 570 nutarimų skirti baudas įmonėms, visa baudų suma siekė 792,46 tūkst. eurų.  

Didžiausia bauda juridiniam asmeniui buvo 76,38 tūkst. eurų už nelegaliai dirbusius 88 vairuotojus, iš kurių 87 buvo užsieniečiai. Kita transporto įmonė sulaukė 30,38 tūkst. eurų baudos už nelegaliai dirbusius 35 vairuotojus užsieniečius. 

Ministerija mano, kad baudos neatgraso, todėl siūlo jas didinti už nelegalų darbą iki 2,5 proc. nuo metinės apyvartos, bet mažiausia bauda būtų 3 minimalios algos, o didžiausia – 500 tūkst. eurų. Pati mažiausia bauda galės būti skiriama, jei darbdavys įformins įdarbinimą ir legaliai išmokės bent trijų minimalių algų dydžio atlyginimą.

REKLAMA

Už pakartotinius pažeidimus baudos būtų 5 proc. nuo metinės apyvartos, kai mažiausia 6 minimalios algos, o didžiausia – 1 mln. eurų. 

Tuo metu darbdaviams, kurie yra ne įmonės, bet, pavyzdžiui, ūkininkai, baudos už nelegalų įdarbinimą irgi didės. Jei dabar mažiausia bauda sudaro 1000 eurų, tai ji padidėtų iki 2000 eurų, o maksimali bauda liktų 5000 eurų.  

Čia ne dėl to, kad valdžia gera, užjaučia, bet todėl, kad tik Lietuvoje galima iš MMA daryti 30% atskaitimus, virš MMA 50%.Lenkijoje,LatvijojeEstijoje iš MMA atskaitymai negalimi.
Reik. Pinigų Ukrainai
sumažinti mintis neatėjo
sumažinti mintis neatėjo
atėjo į galvą padidinti individualios veiklos mokesčius.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų