Pasak sveikatos specialistų, kalbos apie vakcinos nuo pandeminio gripo šalutinį poveikį sulaiko žmones ir nuo kitų skiepų.
„Nepagrįstos kalbos apie vakcinos nuo pandeminio gripo šalutinį poveikį žmogaus sveikatai padarė meškos paslaugą visiems skiepams Lietuvoje“, – teigia Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Su tokia nuomone sutinka ne visų lrt.lt kalbintų sveikatos priežiūros centrų atstovai. Anot jų, norinčių pasiskiepyti skaičių galėjo pakoreguoti ir „ekonominis laikmetis“.
Pasak D. Razmuvienės, nepagrįstos kalbos apie vakcinos nuo pandeminio gripo šalutinį poveikį žmogaus sveikatai padarė meškos paslaugą.
Pašnekovės teigimu, dabar žmonės į vakciną žiūri, kaip į „nuodą ar vėžį sukeliantį dalyką“
„2009 metų rudenį, kai Lietuvoje buvo pradėti registruoti pirmi pandeminio gripo atvejai, tikrai girdėjome labai daug komentarų iš įvairių tribūnų.
Tie komentarai nebuvo pagrįsti moksliniais įrodymais, nebuvo pagrįsti sveikatos organizacijų teikiama informacija. Daugiausia tai buvo žmonių išsakyta nuomonė. Tikrai galiu patvirtinti, kad tai turėjo neigiamos reikšmės skiepas Lietuvoje.
Dabar prieš skiepijimą žmogus nebeklausia, nuo ko jis bus apsaugotas, kiek laiko nesirgs. Iš karto būna klausiama, kiek tas skiepas sukėlė reakcijų, kiek nuo jo mirė žmonių“, – pasakojo specialistė.
Anot D. Razmuvienės, žmonės dabar vengia skiepytis net nuo erkinio encefalito.
„Kadangi dabar jau pavasaris, tampa aktuali erkinio encefalito problema. Skiepijimai nuo erkinio encefalito Lietuvoje visada vyko labai sėkmingai ir labai gražiai – šiais metais viskas kiek kitaip. Žmonės į raginimus pasiskiepyti žiūri įtariai, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak Užkrečiamų ligų ir Aids centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos, ypač nerimą sveikatos priežiūros specialistams kelia mamų nusistatymas prieš jų vaikų skiepijimą.
„Jaunos mamytės, kurios dar gimdys vaikelius, netgi neklausia, o teigia: „ Aš savo vaikelio neskiepysiu nei nuo tuberkuliozės, nei nuo hepatito B“. Tai yra baisu.
Mūsų centras vykdo nacionalinę imunoprofilaktikos programą, paremtą skiepų kalendoriumi, pagal kurią vaikai nemokamai skiepijami iki 18 metų. Netgi iš mūsų sandėlio gruodžio-sausio mėnesiais buvo sustojęs vakcinų paėmimas“, – pasakojo D. Razmuvienė.
D. Razmuvienės žodžius patvirtino Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Birutė Ščerbavičienė.
„Bijau teigti, kad tai susiję su ta baime, tačiau nuo kai kurių ligų norinčių pasiskiepyti tikrai sumažėjo.
Šiais metais pas mus nuo Roto virusinės infekcijos skiepijasi šiek tiek mažiau negu paprastai. Turime nemokamos vakcinos nuo difterijos ir stabligės, tačiau žmonės labai mažai skiepijasi.
Nežymiai, bet irgi sumažėjo norinčių pasiskiepyti ir nuo erkinio encefalito“, – informavo B. Ščerbavičienė.
Lrt.lt kalbintų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų atstovų teigimu, norinčių pasiskiepyti nuo pandeminio gripo nepadaugėjo, tačiau ne visose Lietuvos regionuose bijantys tariamo kiaulių gripo injekcijų pašalinio poveikio vengia skiepytis ir nuo kitų ligų.
„Žinote, vienas skiepas, antras skiepas, trečias skiepas – natūralu, kad žmonės nesiskiepija nuo visų ligų vienu metu“, – pažymėjo Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjas Rimgaudas Markelis.
Anot R. Markelio, panevėžiečiai jau užsuka pasiskiepyti ir nuo erkinio encefalito.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė pažymėjo, jog „Šiaulių apskrityje skiepijimosi apimtys iš tiesų yra aukštos“, tačiau prasitarė, kad visgi „žmonių norui skiepytis įtakos turi šalies ekonominė situacija“.
„Vertinant Šiaulių apskrities vaikų profilaktinio skiepijimo apimtis 2008 metais, 2009 metais skiepijimo apimtys iš tiesų išlieka aukštos. 2009 metais jos netgi padidėjo.
2009 metais pradėtas planinis suaugusių smenų vakcinavimas nuo difterijos ir stabligės dar tik įsibėgėja. Per šių metų sausio-vasario mėnesį viso yra pasiskiepyta 112 Šiaulių miesto gyventojų. Tai iš tiesų nemažai, nes dar tik pirmi vakcinavimo mėnesiai“, – pasakojo pašnekovė.
E. Samulytės teigimu, pasiskiepijusių skaičių mokamomis vakcinomis nuo užkrečiamų ligų išlieka panašus.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė pastebėjo, kad „vaikų skiepų 2009 metais būta daugiau negu 2008, bet gali būti dėl to, kad vaikų skaičius buvo didesnis“.
Absoliuta Andželika Lukaitė
