2024 m. gegužės 1 d. žymi svarbų etapą Lietuvai – dvidešimtmetį nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES). ES dvidešimtmečiui skirtoje konferencijoje „Lietuva Europos Sąjungoje: 20 metų narystės patirtys ir perspektyvos“ prezidentė D. Grybauskaitė kalbėjo, kad įstojimas į ES atnešė visiškai kitas patirtis, reikėjo adaptuotis prie visiškai kito pasaulio.
„Aišku, ryškiausias yra tas laikotarpis, kai yra sunkiausia, kai mokaisi, kai yra labai svarbu, tai toks laikotarpis buvo iki narystės. <...> Tai tas laikotarpis, kai reikėjo mokytis derėtis, kai reikėjo mokytis, kas apskritai yra Europa, mokytis, kaip elgtis.
Pirmą kartą lannkiausi Švedijoje kažkur 1991, atrodo, metais ir kai reikėjo pas premjerą ofise, pavyzdžiui, atsisėdus kalbėti su jo patarėju ir buvo pietūs ir kai keturi įrankiai kairėje, keturi dešinėje ir keturi viršuje ir kai tu nesupranti, kaip ir ką su jais reikės daryti. 1991-ieji metai, atsimenate, tas, kas atsimena, kad buvo tuščia Lietuvoje, parduotuvėse nieko nėra, jokių ten keturių įrankių nereikia mūsų maisto racionui“, – sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė pridūrė, kad pirmas dešimtmetis ES buvo įsimintiniausias, kai reikėjo daug mokytis, dirbti ir daug kas buvo nauja.
„Tada buvo sunku, <...> Atsimenu, vieną kartą vienas ministras, nesakysiu kuris, užsienio reikalų, kai teko dirbti su užsieniu ir visais projektais ir kai reikėjo to, ano, trečio, tai sako, tau galbūt ir lėktuvo reikia, tai sakau jei reikia darbui, tai reikia. Tai buvo 1991, įsivaizduojate, tai koks lėktuvas ar straigtasparnis gali būti“, – juokavo prezidentė.
D. Grybauskaitė tvirtino, kad negatyvūs dalykai per laiką užsimiršta.
„Lieka tik tas, kas gerai ir emocija. Ir netgi nebepyksti ant tų, kurie kažkada nervindavo arba trukdė dirbti, dabar atrodo visi faini, ir visi geri. <...>
Tai jeigu kartais manysite, kad aš kažką atsimenu ir pykstu, tai tikrai ne“, – sakė D. Grybauskaitė.
Grybauskaitė: Ukraina, aš esu įsitikinusi, bus priimta į ES
D. Grybauskaitė teigė, kad plėtra tarptautinėms geopolitinėms organizacijoms yra svarbi, bet tai priklauso nuo politinės, ekonominės, dabar jau ir saugumo dinamikos Europoje.
„Be jokios abejonės, kad plėtra priklausys nuo to, kaip karas vyks, kokios bus jo pasėkmės“, – tvirtino prezidentė.
Ji pridūrė, kad greičiausiai ES plėtros klausimas priklausys nuo politinių sprendimų.
„Ukraina, aš esu įsitikinusi, bus priimta, tik, aišku, viena iš didžiausių, o tai reiškia brangiausių integruoti šalių, jeigu nepakeisime kai kurių savo politikų, kaip žemės ūkio, pavyzdžiui, arba gaus pereinamąjį laikotarpį, kaip mes, kai iki šiol negauname tų pačių išmokų po 20 metų.
Bet politiškai dabar jau manau, kad dauguma Europos šalių bent jau supranta, kad Ukraina yra saugumo garantas mums ir ji prisidės prie ekonominio potencialo po karo, bet dar tą laikotarpį reikia išgyventi“, – sakė pašnekovė.
D. Grybauskaitė akcentavo, kad tai, jog Ukrainoje jau trečius metus tęsiasi Rusijos sukeltas karas, didele dalimi yra Vakarų kaltė.
„Kad Ukraina kariauja jau trečius metus, tai yra rodiklis, kad viskas yra per vėlai – ne tik paskutinis paketas, bet ir apskritai mūsų reakcija yra pavėluota, nepakankama“, – penktadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė pridūrė, kad ES vykdant didesnę plėtrą, integracijos laipsnis turbūt mažės.
„ES turės ir virs taip pat ir gynybine, ir saugumo organizacija, norime nenorime. Mums ne tik Putinas padės tai padaryti, bet ir Amerika padės tai padaryti.
Rinkimai JAV, kaip jie bepasibaigtų, jie baigsis Europos atžvilgiu nelabai gerai, nes visiškai objektyviai Amerikos visuomenė skaldosi, nuomonės ir noras užsidaryti kontinente gilės ir didės bent jau artimiausius dešimtmečius, tai išties Europai teks prisiimti vis daugiau atsakomybių ne tik už savo ekonominį gerbuvį, bet, aišku, ir už savo saugumą“, – sakė prezidentė.
Grybauskaitė: vakariečių požiūris į Rusiją beveik nepasikeitė
D. Grybauskaitė kalbėdama apie Rusiją, teigė, kad kitų valstybių požiūris į šią šalį beveik nepasikeitė.
„Aš dabar keliauju labai daug, labai daug turiu kvietimų dalyvauti įvairiose šalyse konferencijose ir kalbėti pagrinde saugumo tema ir ne tik konferencijose, bet ir forumuose įvairiausiuose, ir taip toliau.
Iš tiesų, kai pavažiuoji truputį toliau nuo mūsų sienos, tai, patikėkite, karo nėra. Visi nori gyventi taikiai, ramiai ir mus visus stumia į taikos derybas, ir baikite jūs čia kariauti. Gerai, skandinavai įsigasdinę, nes pas juos ir jūrų platformos, ir šiaurės siena Arktikoje, ir su skandinavais tikrai dabar labai panašiai galvojame apie saugumo iššūkius“, – sakė prezidentė.
Ji pridūrė, kad apie saugumo iššūkius galvojame tik mes, Lenkija ir Skandinavija, o, pavyzdžiui, rytų Vokietija tik laukia, kada baigsis karas.
„Karo ten nėra, jie nejaučia ir jie iki šiol apie Rusiją galvoja, kaip apie valstybę, su kuria galima ir reikia bendrauti, kalbėti po to, kai ji baigs elgtis negražiai.
Tai yra tipo vaikas, kuris dabar negražiai elgiasi, bet po to vėl bus geras vaikas. Tai čia yra bėda, kai tu važiuoji, kalbi, bet vis tiek negali įtikinti, nes iš tikrųjų jie nesupranta, kad Rusija kažin, ar išvis gali keistis radikaliai, jog tai yra iššūkis saugumo prasme Europai ir tai bus visą laiką, nes Rusija yra imperialistinė valstybė“, – sakė D. Grybauskaitė.
„Putinui apskritai dabar jau nekariauti iki gyvenimo pabaigos jau nebeišeis“
Ji pridėjo, kad didžioji dalis Rusijos visuomenės yra nuteikta ideologiškai ir pritaria agresyviam požiūriui į Vakarus, todėl konfrontacija tik prasideda ir didėja.
„Putinui apskritai dabar jau nekariauti iki gyvenimo pabaigos jau nebeišeis. Jis įėjo į tą stadiją, kai turės kariauti iki gyvenimo pabaigos, nesvarbu, su kuo, ar tai bus Ukraina, ar tai bus dar kas nors, nesvarbu, su kuo. Bet jis negalės kitaip savo žmonių palaikyti ideologiškai“, – sakė D. Grybauskaitė.
Ji pridūrė, kad Rusijoje nebėra jokio kito būdo, kaip V. Putinas galėtų palaikyti ir vienyti žmones, išskyrus imperialistinę konfrontaciją su Vakarais.
„Mūsų darbas yra dirbti su savo partneriais, nes kalbėti neužtenka“, – tvirtino prezidentė.
D. Grybauskaitė tvirtino, kad jei vyks šaltojo karo tipo konfrontacija, į ją įsijungs Šiaurės Korėja, Iranas, Kinijas, ko nebuvo pimajame šaltajame kare, todėl rizikos yra žymiai didesnės nei buvo anksčiau.
„Kai aš 2014 metais buvau pirmoji Europos politikė, kuri pasakiau, kad Rusija turi terorsitinės valstybės požymių, aš buvau atakuota visur, ir Lietuvoje politologai mane iššaudė, ir Vakaruose kolegos žiūrėjo ir sakė, kad čia valstybės brandumo problemos, kad mes per daug aršiai reaguojame į Rusiją.
Tai kai dabar susitinku Hilary Clinton, ji sako, Dalia, na, tu buvai teisi dėl Rusijos. Aš sakau, gerai, Hilary, aš buvau tada teisi, o kodėl jūs dabar neklausote, ka aš sakau?“ – pasakojo D. Grybauskaitė.
Prezidentė teigė, kad svarbiausios valstybės Lietuvai yra Šiaurės europiečiai, Lenkija dėl saugumo grėsmių ir Vokietija dėl ekonominių aspektų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai vienintelė šiandiena galinti būti mūsų šalies vadovė
Galinga, protinga, teisinga
Visi kiti tiesiog niekas
