Gruodžio viduryje ES lyderiai turėtų nuspręsti, ar Ukraina turėtų būti oficialiai pakviesta pradėti derybas dėl prisijungimo prie 27 narių bloko. Lapkričio pradžioje Europos Komisija (EK) rekomendavo pradėti derybas su Kyjivu.
Europos Vadovų Taryba (EVT) rinksis gruodžio 14-15 d., bet pastarosiomis savaitėmis optimizmo, kad Ukraina sulauks gerosios žinios vis mažiau ir mažiau. Visgi Lietuva tikisi, kad Kyjivas gaus išankstinę kalėdinę dovaną.
„Mes vis dar tikimės, kad bus priimtas“, – penktadienį susitikime su Lenkijos ambasadoriumi Lietuvoje sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Pasak jos, Europos Komisija savo vertinimą dėl Ukrainos įgyvendintų reformų gali pateikti kovo mėnesį, o tai, paprastai kalbant, reiškia, kad Ukrainos pakvietimas į Europos Sąjungos šeimą gali įvykti ne per gruodį vykstantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, o kovą. Bet gali neįvykti ir tada.
Vienas iš Ukrainos narystės stabdžių – Vengrija.
„Ukraina jokiu būdu nėra pasirengusi derėtis dėl savo ambicijų įstoti į Europos Sąjungą, – lapkritį kalbėjo šalies premjeras Viktoras Orbanas. – Aiški Vengrijos pozicija yra ta, kad derybos neturi prasidėti.“
V. Orbano vyriausybė atsisakė tiekti Ukrainai ginklus karui su Rusija ir grasino vetuoti ES finansinės pagalbos Kyjivui paketus. Ji taip pat kaltina Kyjivą pažeidus etninių vengrų Vakarų Ukrainoje teises vengrų kalbos vartojimo mokyklose apribojimu.
Be Vengrijos, kliūtimi Ukrainos deryboms dėl narystės ES gali tapti ir kaimyninė Slovakija. Naujai išrinktas šios šalies ministras pirmininkas Robertas Fico pagrasino nutraukti savo šalies karinę paramą Ukrainai ir neseniai rytinę kaimynę pavadino viena labiausiai korumpuotų šalių pasaulyje.
EK teigė, kad derybos turėtų prasidėti tik tada, kai bus išspręstos korupcijos, lobizmo ir tautinių mažumų kalbų varžymo problemos.
„Aš manau, kad visos valstybės turi prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Šitas sprendimas yra gerokai svarbesnis, nei vienos valstybės kažkokie labai medžiaginiai interesai. Labai tikimės, kad iki gruodžio 15 d. Vengrija pakeis savo nuostatas. Nes Ukraina, įgyvendindama reformas ir vienu iš klausimų, kurį Vengrija kelia dėl tautinių mažumų, padarė tikrai gerokai daugiau, nei galėtume tikėtis. Ir negalime reikalauti iš šalies, kuri yra pakeliui į Europos Sąjungą, kad ji padarytų daugiau, negu daro kai kurios Europos Sąjungos valstybės būdamos viduje“, – sakė J. Neliupšienė.
„Aš manau, kad šalių vadovai, kurie susirinks į Vadovų Tarybą, supranta, kad galimybių langas yra pakankamai mažas ir pakankamai trumpam. Arba mes dabar priimame geopolitinį ir politinį sprendimą, kuris leis judėti Europos Sąjungai ateityje arba tiesiog užsidarome ir tada laukiame kažko. Manau, kad vadovai tikrai yra pasiruošę priimti šitą sprendimą“, – dėstė viceministrė.
J. Neliupšienė nupiešė scenarijų, kaip galėtų atrodyti tolesnis Ukrainos kelias į Europos Sąjungą. Pirmiausia, viceministrės teigimu, reikia politinės valios pradėti derybas su Ukraina. Vėliau, pradėjus tas derybas, galima judėti „šviesos greičiu“, taip, kaip į savo narystę judėjo Lietuva.
„Mes realiai susiderėjome per trejus metus nuo faktinių derybų pradžios. Galima judėti ir 10 metų, galima judėti ir dar ilgiau. Viena vertus, pradedi procesą politine velia, kita vertus, politinės valios reikės labai daug įgyvendinant tas reformas, kurios yra plėtros procese. Jos yra nei lengvos, nei paprastos, nei pigios“, – sakė J. Neliupšienė.
Anot jos, skirtingų šalių skirtingas judėjimas narystės Bendrijoje link priklauso nuo supratimo, kad reformas reikia įgyvendinti ne dėl to, kad to reikalauja Europos Sąjunga, o dėl to, kad pačiai šaliai reikia tų pokyčių.
„Ukrainai reikia pokyčių, Moldovai reikia pokyčių. Jei tose valstybėse susiformuos tas noras, tai derybos tikrai gali vykti pakankamai greitai. Kitas elementas, kiek mes greitai Europos Sąjungos viduje pertvarkysime savo politikas, kad būtume pasiruošę priimti“, – teigė J. Neliupšienė.
Viceministrės teigimu, Europos Sąjungoje yra narių, kurios norėtų susieti Ukrainos narystės Bendrijoje klausimą su Vakarų Balkanų valstybių naryste. J. Neliupšienė sako, kad Lietuvos pozicija kitokia.
„Mes manome, kad kiekvienas turi judėti pagal savo nuopelnus. Prisiminkime ir mūsų pačių derybų etapus ir momentus. Buvo tokių, kur mums pasakė, kad jūsų kaimynai juda greičiau ir mes staiga prisiminėme, kad galime ne tik tai bėgti, bet dar ir dviratį minti įgyvendinant reformas. Nenorėjome likti nei paskutiniais, nei kažkokioje kitoje bangoje. Ta sveika konkurencija ir derybų procese yra labai svarbi“, – sakė J. Neliupšienė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Europos Komisija lapkričio pradžioje rekomendavo pradėti derybas su Ukraina bei Moldova, suteikti Sakartvelui šalies kandidatės statusą ir pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, kai tik bus pasiektas būtinas atitikties lygis
Atsižvelgdama į Ukrainos ir Moldovos pasiektus rezultatus ir vykdomas reformas, Europos Komisija rekomendavo ES Tarybai pradėti stojimo derybas su abiem šalimis. Be to, Europos Komisija rekomenduoja ES Tarybai patvirtinti derybų programas, kai Ukraina ir Moldova bus priėmusios tam tikras esmines priemones. Europos Komisija yra pasirengusi iki 2024 m. kovo mėn. pateikti su šiomis priemonėmis susijusios pažangos ataskaitą ES Tarybai.
Kalbant apie Sakartvelą, Europos Komisija, atsižvelgdama į pasiektus rezultatus, rekomenduoja ES Tarybai suteikti Sakartvelui šalies kandidatės statusą su sąlyga, kad bus imtasi tam tikrų veiksmų.
Kalbant apie Bosniją ir Hercegoviną, Europos Komisija rekomenduoja pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, kai tik bus pasiektas būtinas atitikties narystės kriterijams lygis. Dabar šalis turi dar dėti pastangų, kad įgyvendintų pagrindinius prioritetus, išdėstytus 2019 m. Europos Komisijos nuomonėje dėl šalies paraiškos dėl narystės. Europos Komisija nuolat stebės pažangą ir atitiktį visose su derybų pradžia susijusiose srityse ir ne vėliau kaip 2024 m. kovo mėn. pateiks ES Tarybai pažangos ataskaitą.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Plėtra yra gyvybiškai svarbi Europos Sąjungos politika. Mūsų Sąjungos plėtra yra istorinė pareiga ir natūrali Europos Sąjungos ateitis. Mūsų Sąjungos plėtra taip pat yra pagrįsta tvirta ekonomine ir geopolitine logika. Ankstesni plėtros etapai parodė, jog plėtra yra labai naudinga tiek narystės siekiančioms šalims, tiek Europos Sąjungai. Laimime visi.“
Sprendimas suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai paskatino, nepaisant tebesitęsiančio karo, intensyvią reformų dinamiką, kurią tvirtai remia Ukrainos žmonės. Ukrainos vyriausybė ir parlamentas pademonstravo ryžtą siekti esminės pažangos įgyvendinant septynis Europos Komisijos nuomonėje dėl Ukrainos paraiškos dėl narystės ES nustatytus veiksmus. Ukraina sukūrė skaidrią Konstitucinio Teismo teisėjų išankstinės atrankos sistemą ir reformavo teismų valdymo organus. Ji toliau gerino savo aukšto lygio korupcijos tyrimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių rezultatus ir sustiprino savo institucinę sistemą. Ukraina ėmėsi teigiamų platesnio masto ir sistemingesnių veiksmų siekdama spręsti oligarchų įtakos klausimą. Šalis taip pat įrodė savo gebėjimą daryti pažangą derindama teisės aktus su ES acquis net ir karo metu.
