Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen per posėdį supažindino Seimo narius su Konstitucinio Teismo išvada, kad Seimo narių Mišrios grupės atstovo P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai.
„Iš karto norėčiau, galbūt net užbėgdama už akių klausimams galimiems, atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Seime KT išvados nesvarstomos ir dėl teisėtumo ir pagrįstumo nediskutuojama“, – Seime tribūnoje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti parlamentarė Agnė Širinskienė įžvelgė valdančiųjų manipuliacijas.
„Ar jums Seime labai solidžiai atrodo tokie, nežinau net kaip pavadinti, greičiausiai procedūriniai pasukčiavimai, kada suplanuojama viena apkalta 19 dieną, paskui tam, kad spėtumėte apkaltą su daug griežtesnėmis pasekmėmis, su dešimties metų nekandidatavimo sankcija, jūs netgi darote neeilinį posėdį?
Ta manipuliacija Seimo statutu ir Seimo darbo toks trikdymas nėra labai garbingas. Suprantu, kad tai yra noras atkeršyti Gražuliui už tai, ką jis yra prišnekėjęs. Ir tas noras galbūt yra natūralus. Bet vis tiek norėtųsi, kad bent jau taip nebūtų zuikiaujama pačioje aukščiausioje institucijoje“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Ji teiravosi, kad galbūt šiai P. Gražulio apkaltai reikėtų siūlyti vėlesnę datą ir taip Seimas išvengtų „zuikiavimo“.
„Aš nekeršiju, nes neturiu už ką keršyti. Ir šiaip, esu ganėtinai nekerštingas žmogus“, – sakė Seimo pirmininkė.
Ji tikino, kad nėra užsiimama jokiomis manipuliacijomis. Pasak parlamento vadovės, teisinė logika sufleruoja, kad už šiurkštesnį pažeidimą reikėtų balsuoti pirmiau.
„Petras Gražulis yra unikalus Seimo narys, nes jis net dvi apkaltas užsidirbęs“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Pats P. Gražulis akcentavo, kad V. Čmilytės-Nielsen vadovaujama Liberalo sąjūdžio partija yra nuteista už daug sunkesnius nusikaltimus, nei kaltinamas parlamentaras.
„Ar jūs turite moralinę teisę stovėti čia tribūnoje ir skaityti iškilmingai ir ramiai KT sprendimą?“ – klausė politikas.
„Aš KT išvadą skaitau ramiai, nes nemanau, kad yra koks pagrindas ją skaityti neramiai, linksmai ar liūdnai“, – atsakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė teigė nemananti, kad teismo sprendimas politinės korupcijos byloje užkerta kelią jai stovėti tribūnoje kaip parlamento vadovei, gavusiai pasitikėjimą 2020 m.
P. Gražulis teigė, kad teisės ekspertai nenustatė, kad jis balsavo už kitą Seimo narį, o KT sprendimas yra politizuotas, paveiktas „Landsbergių klano“.
„Apie kolegą Petrą Gražulį būtų galima pasakyti daug gražių ir negražių žodžių, tačiau situacijoje svarbu aptarti patį veiksmą, kai Seimo narys balsuoja už kitą Seimo narį jam nematant. Kolegos, tai yra ne kas kita, tai yra vagystė. Tai yra rinkėjų mandato, suteikto konkrečiam Seimo nariui, pasisavinimas ir manipuliavimas Seimo balsavimo rezultatais“, – teigė Tomas Vytautas Raskevičius.
Pasak jo, jei Seimas pasakys, kad nieko tokio, kad P. Gražulis balsavo už kitą parlamentarą, tokiu būdu bus sukurta situacija, kai ir daugiau Seimo narių galės spaudinėti kitų parlamentarų mygtukus ir iškreipti balsavimo rezultatus.
Pagal Seimo statutą, pristačius KT išvadą parlamentas priima sprendimą svarstyti Seimo nario mandato panaikinimo klausimą. Svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po septynių dienų.
Parlamentarams pasiūlyta, kad mandato naikinimo procedūra būtų surengta gruodžio 18 dieną, pirmadienį. Ketvirtadienį Seimas pritarė šiai datai, tad Seimo valdyba turės sušaukti neeilinį parlamento posėdį, nes pagal grafiką, plenariniai posėdžiai vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais.
Po sprendimo posėdžiui pirmininkavęs Paulius Saudargas prašė P. Gražulio parašu patvirtinti, kad yra supažindintas su informacija, kada vyks jo apkalta. Visgi P. Gražulis pasirašyti atsisakė.
„Aš šitoje melo procedūroje nedalyvauju, jokių parašų nedėsiu, jokių parašų nedėjau ir sovietmečiu, kai mane teisė. Jūs tą žinokite, esu sovietinis politinis kalinys. Kadangi ten buvo politinės bylos ir čia yra politinės bylos, tai elgiuosi labai nuosekliai“, – po balsavimo kalbėjo P. Gražulis.
„Aš noriu pasiklausti, kaip politinio kalinio dukra. Jūs minėjote, kad jūs kalėjote kaip sovietinis kalinys. Tai noriu paklausti, nuo kada iki kada ir kokiame kalėjime jūs kalėjote?“ – P. Gražulio klausė konservatorė Angelė Jakavonytė.
„Sėdėjau Pravieniškėse, Lukiškėse, sėdėjau Permėje. Buvau pravežtas po dešimt sovietinės sistemos kalėjimų. Areštuotas buvau Garbaravičiaus, dešimt parų sėdėjau Alytuje, sėdėjau Šakiuose, sėdėjau Kelmėje, sėdėjau Joniškyje. Karceriuose. Per tą laikotarpį mažiau buvau persekiojamas, nei jūs dabar mane persekiojate“, – atsakė P. Gražulis.
P. Gražulio mandatas būtų panaikintas, jei už tai balsuotų ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141.
„Petrai, laikykis iki galo. Socdemai nuėjote su velniu obuoliauti? Eikite, šaunuoliai, labai gerai darote. Bet, mielieji, jūs 85 balsų neturite. Gerai, cirkas gražus, parodėte visi savo bolševikinius veidus, labai gerai, eikite toliau, bet 85 jūs neturite. O, miela opozicija, neikite su velniu obuoliauti“, – po balsavimo pasisakė valstietis Valius Ąžuolas.
P. Gražulio mandatą panaikinus dėl priesaikos sulaužymo jam dešimt metų būtų užkirstas kelias kandidatuoti į Seimą ar kitas pareigas, kurios susijusios su konstitucinės priesaikos davimu.
Pats P. Gražulis tvirtina neketinantis atsisakyti mandato, o jam pradėtą apkaltos procesą vadina politiniu susidorojimu.
P. Gražuliui yra pradėtas dar vienas apkaltos procesas, pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl piktnaudžiavimo. Panaikinus mandatą šiuo pagrindu apribojimai kandidatuoti nebūtų taikomi.
Apkaltos procesui pagal įsigaliojusį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nuosprendį P. Gražuliui jau paskirta data – gruodžio 19-oji.
KT antradienį paskelbė, kad balsuodamas už šalia jo sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Pasak teismo, savo veiksmu P. Gražulis nesilaikė iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos ir konstitucinio Seimo nario statuso kylančios Seimo nario pareigos gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti tautos atstovo pareigas.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad net ir vienkartinis Seimo nario balsavimas už kitą parlamentarą Seimo posėdyje sudaro prielaidas iškreipti Seimo valią.
KT taip pat nurodė, kad P. Gražulio atliktas balsavimas už kitą Seimo narį buvo sąmoningas, tyčinis veiksmas, jis negalėjo būti atliktas suklydus.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
Be to, prokurorai P. Gražuliui yra pateikę įtarimus dėl homoseksualių asmenų viešo niekinimo ir tyčiojimosi iš jų, byla perduota teismui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
