„Žinote, kuomet jau esame turėję panašių istorijų praeityje, natūralu, kad tam tikras nepasitikėjimas ir galbūt galvojimas, kad čia yra eilinis arba susidorojimas, arba mėginimas pasodinti į postą asmenį, kuris jau yra iš anksto numatytas, yra tokių galvojimų. Šiuo atveju, aš manau, kad pirmiausia pačios institucijos, kurios atsakingos už šito tyrimo atlikimą, turi įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT televizijai sakė valstybės vadovas, komentuodamas teisingumo ministro siekį iš pareigų atleisti Kalėjimų tarnybos direktorių Mindaugą Kairį.
G. Nausėda pabrėžė, kad tiek direktoriaus atleidimo, tiek paskyrimo procesai turi būti aiškūs ir skaidrūs.
„Bet jeigu bus taip, kad bus nustatyti pažeidimai, asmuo bus pašalintas, bet matysiu, kad asmenys, pretenduojantys į Kalėjimų tarnybos direktoriaus kėdę, kelia labai pagrįstų abejonių ir yra grįžimas prie tų blogų dalykų, kurie yra buvę praeityje, tikrai netylėsiu ir tikrai reaguosiu“, – tvirtino prezidentas.
Kalėjimų tarnybos vadovui Vyriausybė yra skyrusi papeikimą ir griežtą papeikimą, o pirmadienį registruotas siūlymas M. Kairį atleisti iš pareigų.
Pasak nutarimo projekto, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – būtų skiriama už M. Kairio tarnybinį nusižengimą.
Projekto teikime rašoma, kad teisingumo ministro Rimanto Mockaus sudaryta komisija dėl M. Kairio atliko tris savarankiškus tarnybinius patikrinimus. Teigiama, kad direktorius netinkamai atliko pareigas, nesukūrė efektyvios vidaus kontrolės, o aptiktus trūkumus vadindamas mažareikšmiais, demonstruoja aplaidų ir atsainų požiūrį į darbą.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę griežtas papeikimas M. Kairiui skirtas R. Mockaus sudarytai komisijai nustačius, kad Kalėjimų tarnybos vadovas nuo pernai rugpjūčio iki šių metų balandžio neteisėtai naudojosi tarnybiniu automobiliu nuvykti į darbą ir atgal iš jo, o nuo balandžio pabaigos iki gegužės 7-osios apskritai neteisėtai naudojosi šiuo transportu ir taip įstaigai padarė 2156 eurų žalą.
Papeikimas tarnybos vadovui skirtas už Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimo aplinkybes, kai, komisijos duomenimis, nepagrįstai pavesdamas inventorizaciją atlikti išoriniam tiekėjui, valdomam su „Vieningu Kaunu“ susijusio asmens, M. Kairys sukėlė Kalėjimų tarnybai 35,6 tūkst. eurų žalą.
Komisija taip pat nustatė, kad M. Kairys neužtikrino šio pirkimo skaidrumo, viešųjų ir privačių interesų kontrolės, todėl nebuvo laiku identifikuotas ir suvaldytas galimas kanclerės Ligitos Valalytės interesų konfliktas.
M. Kairys žadėjo skųsti abu jam skirtus papeikimus.
BNS taip pat pranešė, kad Apeliacinis teismas birželį nusprendė, jog Kalėjimų tarnyba turi nutraukti Šiaulių rajone planuojamo beveik 57 mln. eurų vertės kalėjimo statybos ir valdymo viešosios ir privačios partnerystės būdu konkursą dėl subjektyviai suformuluotų jo sąlygų.
R. Mockus tuomet sakė reikalausiantis Kalėjimų tarnybos vadovybės atsakomybės, o paaiškėjus apie M. Kairiui siekiamą skirti papeikimą neigė, kad šis susijęs su Šiaulių kalėjimo situacija.
Savo ruožtu teisingumo viceministras Ričardas Pocius tvirtino, kad Apeliacinio teismo sprendimas dėl šio kalėjimo „padėjo galutinį tašką“ ministerijos gilinimesi į Kalėjimų tarnybos finansus ir turto valdymą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
