Vis dėlto tūkstančiams gyventojų aktualios gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės mokesčių įstatymų pataisos.
Be to, pakeitus akcizus atsiras cukraus mokestis, įvedamas ir draudimo sutarčių mokestis, vadinamas solidarumo įnašu. Verslui planuojama dar kiek padidinti pelno mokestį.
Pasak premjero, didinti mokesčius reikia ne tik dėl gynybos, nes Lietuvoje mokesčių ir socialinių įmokų santykis su bendruoju vidaus produktu ir taip yra vienas mažiausių ES, o pajamų nelygybės lygis – didžiausias.
Žada, kad uždirbančių mažiau nepaveiks
Po mokesčių padidinimo kitąmet į valstybės biudžetą planuojama papildomai surinkti beveik 346 mln. eurų, o dar kitais metais – 513 mln. eurų.
Kaip teigė G. Paluckas, šie pinigai bus skiriami papildomam gynybos finansavimui. Be to, dėl padidėjusių mokesčių dar labiau padidės jų perskirstymas per biudžetą.
„Nepaisant to, jog šiandien turime daug diskusijų dėl didėjančios mokesčių naštos dirbantiesiems, noriu pabrėžti, jog kažkoks efektas apskritai atsiranda asmenims, kurie per mėnesį uždirba į rankas daugiau kaip 4,2 tūkst. eurų.
Todėl Vyriausybės ir koalicijos pažadas, jog mokesčių pakeitimai neturės įtakos ekonomiškai, finansiškai silpniausioms visuomenės grupėms, mano įsitikinimu, išlaikytas“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo G. Paluckas.
Pasak jo, dabar mokesčių didinimo įstatymus svarstys Seimas.
Ministras pirmininkas netiki viešai verslininkų išsakomais teiginiais, esą padidinus mokesčius dalis įmonių išsikels iš Lietuvos.
„O, atsiprašau, jie nesakė, kur išsikels? Kur jie randa tokį palankų mokestinį reguliavimą, kaip Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje? Tai yra 3 šalys, kurios pirmauja pagal mokestinės naštos mažumą verslui.
Taip kad šis samprotavimas, aš manau, yra sąlygotas daugiau emocijos ir nepasitenkinimo. Aš žinau, kad mokesčiai niekada niekam pasitenkinimo jokio nekelia. Ir, jeigu mes galėtume su finansų ministru, mes lygiai taip pat neliestume šio klausimo, nes taip pat norime būti populiarūs ir mylimi. Bet šitą klausimą sprendžiame todėl, kad jo reikia Lietuvai“, – kalbėjo G. Paluckas.
Finansų ministras Rimantas Šadžius džiaugėsi, kad dėl visuomenės diskusijų pavyko išvengti kai kurių klaidų. Pavyzdžiui, buvo siūloma visiškai panaikinti privataus sveikatos draudimo lengvatą. Tačiau po diskusijų buvo palikta lengvata iki 350 eurų per metus.
Pakeitimų dar gali būti Seime
„Diskusija su visuomene nėra vienkryptė. Jei žmonės šneka, valdžia turi girdėti. Ir šiandien į Seimą iškeliauja siūlymas, kuriuo žmogaus ar šeimos turtas yra perskiriamas į dvi kategorijas.
Tai yra taip vadinamas pirmasis būstas, dėl ko žmonės jaučia didelį nerimą, ar gebės sumokėti mokestį, ar jis nebus per didelis, ar sugebės prisibelsti iki Vilniaus valdžios durų, jeigu tokie pakeitimai bus reikalingi. Todėl teisė nustatyti ribas ir mokesčio tarifą rėžyje nuo 0,1 iki 1 proc. bus suteikta savivaldai“, – aiškino G. Paluckas.
Jis pridūrė, kad kita dalis gyventojų NT (neapimanti pirmojo būsto) bus apmokestinama visiems vienodai nuo 20 tūkst. eurų. Šie pinigai bus skirti gynybai finansuoti.
Premjero įsitikinimu, visos savivaldybių tarybos patvirtins jose neapmokestinamas NT mokesčio vertes ir konkrečius tarifus.
R. Šadžius priminė, kad savivaldybių tarybos jau nustato žemės mokesčio tarifus. Taigi esą reikėtų pasitikėti savivalda, kad ji sugebės nustatyti ir NT mokesčio tarifus.
Tuo metu G. Paluckas pridūrė, kad savivaldybės galės nuspręsti, kuriuos gyventojus (pvz., pensininkus) atleisti nuo mokesčio ar taikyti įvairias lengvatas.
Premjeras pripažino, kad Seime dar gali būti keičiami Vyriausybės patvirtinti mokesčių įstatymų projektai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
