mokesčių pakeitimai

Trečiadienį Finansų ministerija publikavo specialią skaičiuoklę, kuri rodo, kaip individualią veiklą vykdantiems gyventojams pasikeis mokesčiai, jeigu Seimas priims ministerijos ir Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus. Sprendžiant iš skaičiuoklės, jeigu žmogus kas mėnesį gaus, pvz., 1 tūkst. eurų pajamų ir atskaito preziumuojamas fiksuotas 30 proc. išlaidas, palyginti su dabar mokamais mokesčiais, po pakeitimų jo mokėtina mokesčių suma išaugs 8,27 euro per mėnesį arba 99,22 euro per metus.

Pirmadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatys galutinę versiją mokesčių pakeitimų, kurie bus teikiami svarstyti Seimui. Pasak ministrės, jei pakeitimai bus priimti, samdomą darbą dirbantys ir minimumą uždirbantys gyventojai gaus 76 eurais per mėnesį daugiau. Tačiau kai kurie savarankiškai dirbantys turės sumokėti daugiau mokesčių.

Finansų ministerijos pasiūlytiems mokesčių pakeitimams bene garsiausiai priešinasi savarankiškai dirbantys asmenys. Tarp tokių yra nemažai teisininkų, draudimo brokerių, reklamos agentūrų darbuotojų. Dalies šių specialistų pajamos kelia daug klausimų. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje dėmesį į tai atkreipė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė.

Antradienį Finansų ministerijoje pristatyta, kaip bus diskutuojama apie būsimus mokesčių pakeitimus artimiausią pusmetį ar metus. Naujoji valdžia žadėjo dėl mokesčių pakeitimų apsispręsti šiemet, tačiau persigalvojo ir sprendimus nukėlė tolyn. Finansų ministrė Gintarė Skaistė spaudos konferencijoje sakė, kad pandeminė situacija sukelia daug neapibrėžtumo, o mokesčių pakeitimai jų gali sukelti dar daugiau. Taigi mokesčius keisti nebus skubama.

Seimo valdančiųjų atstovas tikina, kad pavasario sesijoje nebus priimti jokie mokesčių pakeitimai. Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad esminiai mokesčių pakeitimai galėtų būti tik nuo 2023 metų, nors jis neatmeta, jog kai kurie pokyčiai įsigaliotų ir 2022 metais. Be to, anot komiteto vadovo, dėl mokesčių pertvarkos turi būti rastas sutarimas tarp Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros, taip pat tarp valdžios ir visuomenės.

Antradienį Finansų ministerija pristato, kokius pakeitimus siūlys mokesčių srityje – kokių lengvatų reikėtų atsisakyti, kad mokesčiai būtų teisingesni? Po diskusijų su visuomene ir interesuotomis grupėmis, atitinkami teisės aktų pakeitimai bus siūlomi Vyriausybei, o vėliau juos turės patvirtinti Seimas. Buvo planuojama, kad mokesčių pakeitimai bus priimti iki šių metų liepos 1 d., o įsigalios – nuo kitų metų pradžios.

Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui pirmadienį grįžus iš atostogų, kitą savaitę rengiamas pasitarimas dėl planuojamų mokesčių pakeitimų. Vyriausybė siūlo nuo kitų metų didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir prilyginti jį minimaliai mėnesio algai, įvesti tiesiogines fiksuotas išmokas už vaikus, atsisakyti dalies mokesčių lengvatų.

Vyriausybė žada skirti vaikams ir mažai uždirbančioms šeimoms per 190 mln. eurų. Tai pranešta pristatant mokesčių pakeitimus. Ekonomistai naujas priemones vertina nevienareikšmiškai – vieni sako, kad mažiausiai uždirbančios šeimos pajus finansinį palengvėjimą, kiti kritikuoja pačią vaiko pinigų sistemą. Vyriausybė siūlo atsisakyti dabar taikomo papildomo 200 eurų NPD už vaikus. Jį pakeistų tiesiogiai mokamos išmokos už vaikus.

Vyriausybėje pristatyti mokesčių sistemos pakeitimai, kuriuos finansų ministras Vilius Šapoka skambiai pavadino „reforma“. „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad iki reformos šiems pakeitimams dar labai toli. Be to, pamiršta didžiausia mūsų valstybės mokesčių sistemos opa – „Sodra“. Ekspertas giria Vyriausybę už kai kuriuos gerus siūlymus, tačiau nevengia ir kritikos, kad pabijota reformuoti sistemą iš esmės. „Kai kurie pakeitimai tikrai geri, kryptis tinkama.