REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vis daugiau gimdžiusių moterų ryžtasi garsiai pasakoti apie gydymo įstaigose gimdymo metu patirtas patyčias, psichologinį, o kartais net fizinį smurtą. Tuo metu gimdymus priimantys akušeriai sako patys patiriantys patyčias ar smurtą iš pacientų.

Vis daugiau gimdžiusių moterų ryžtasi garsiai pasakoti apie gydymo įstaigose gimdymo metu patirtas patyčias, psichologinį, o kartais net fizinį smurtą. Tuo metu gimdymus priimantys akušeriai sako patys patiriantys patyčias ar smurtą iš pacientų.

REKLAMA

Pernai rugpjūtį kaunietė Elena (moteris prašė nenaudoti jos tikrojo vardo – aut. past.) susilaukė savo pirmagimės. Tačiau moters gimdymas nebuvo kupinas gerų emocijų, anaiptol – ji dar pernai viešai pasidalino gydymo įstaigoje patirtomis patyčiomis. Dabar Elena savo istorija dalinasi Seime.

Po gimdymo spruko iš ligoninės, nes neiškentė patyčių

„Praeitų metų rugpjūčio mėnesį gimdžiau vienoje iš Kauno ligoninių. Patyriau psichologinį, akušerinį smurtą. Pradedant gimdymo procesu, tęsiant prižiūrinčiu personalu, kuris prižiūrėjo mane sekančias dienas po patirtos traumos gimdymo metu.

Praėjus 6 dienoms po gimdymo aš šeštadienį vėlai vakare išvykau iš ligoninės nebeapsikentusi patiriamo smurto. Išvykau visiškai savarankiškai nebegalinti vaikščioti, su mergaite, kuri buvo gydoma nuo geltos. Pasirinkome tokį sprendimą, nes nebeapsikentėme komentarų, kurių sulaukėme iš gydančio personalo“, – Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje trečiadienį pasakojo Elena.

REKLAMA
REKLAMA

Po kelių mėnesių moteris ne tik viešai papasakojo savo istoriją, bet ir kartu su vyru kreipėsi į gimdymą priėmusią gydymo įstaigą su skundu.

„Tikėjomės sulaukti atsakymo apie tai, kad galbūt kažkas bus padaryta vardan to, kad ateityje tai nepasikartotų kitoms gimdyvėms. Sulaukėme atsakymo, jog absoliučiai niekas nebuvo pažeista. Negali nei patvirtinti, nei paneigti mano patirties, dėl to, kad personalas viską neigia.

REKLAMA

Kiek bendravome su teisininkais, istorijos kaip mano beveik niekada nebūna įrodytos paciento naudai. Nes nėra kaip įrodyti, tai yra labai intymi aplinka, yra tiktai gimdyvė, ją lydintis asmuo ir personalas, kuris visą situaciją laiko savo rankose, nes šeima tuo metu yra labai pažeidžiama“, – sakė Elena.

Be to, moteris teigia, kad neigiama gimdymo patirtis gali moterims paskatinti pogimdyvinę depresiją ar net išvis atstumti nuo minties susilaukti daugiau vaikų.

„Manau, kad tai daro labai didelę įtaką ne tik pogimdyviniam laikotarpiui, santykiui su vaiku, jo auginimu, bet ir planavimui šeimyninio pagausėjimo, tiksliau, jo neplanavimui po tokios patirties“, – kalbėjo Elena.

REKLAMA
REKLAMA

Nepaiso gimdyvių poreikių

Jai antrina ir Dulų asociacijos atstovė Indrė Gaudiešiūtė. Ji dalinasi 2019–2020 metais gimdžiusių moterų apklausos rezultatais, kur ryškėja, kad gydymo įstaigos nebūtinai paiso gimdyvių norų.

„Jeigu žiūrėtume dokumentaciją, tarkime, akušerijos diagnostikos ir gydymo metodikas, tai jos yra gana išsamiai ir teigiamai surašytos. Pavyzdžiui, moteris gali pasirinkti gimdymo pozą laisvai. Bet, ką parodo 2019–2020 m. gimdžiusių moterų apklausa, tokią galimybę turėjo tik 1 iš 10 moterų.

Taip pat ir apie laisvę judėti sąrėmių metu – maždaug trečdalis moterų atsakė, kad jų galimybė buvo suvaržyta. Tas pats yra su nuskausminimu – ne visoms yra suteikiamas. Priežastys būna pačios įvairiausios – nėra specialisto, ano, kad nereikia. Nusprendžia ne pati moteris“, – posėdyje pasakojo I. Gaudiešiūtė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jos teigimu, gydymo įstaigos dažnai akcentuoja sveiką vaiką, tačiau gimdyvių poreikius atliepia retai.

„Ką rodo moterų pogimdyvinė būsena, pogimdyvinė depresija, tai didžioji dalis moterų patiria šituos požymius arba patenka į depresiją. Didelis procentas yra moterų, kurių gimdymas nebuvo toks, kokio norėjosi, kur buvo patirtas akušerinis smurtas, kur buvo neatliepti patys paprasčiausi poreikiai – gimdymo poza, galimybė judėti, turėti asmenį, kurį moteris nori, kad ją lydėtų“, – pasakojo dula.

„100 proc. profesionalų patiria spaudimą ar smurtą“

Tačiau patys akušeriai atverčia kitą medalio pusę. Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos (LAGD) prezidentė profesorė Diana Ramašauskaitė teigia, kad ir patys akušeriai patiria smurtą iš pacientų pusės.

REKLAMA

„Aktualus ne tik akušerinis smurtas ar smurtas prieš pacientą. Reikėtų pradėti kalbėti ir apie smurtą prieš sveikatos priežiūros specialistą. Galbūt ne fizinį smurtą, kas irgi kartais nutinka, bet ir apie psichologinį smurtą“, – posėdyje sakė profesorė.

Jai antrino ir LAGD viceprezidentas docentas dr. Tomas Biržietis.

„Mes neturėtume koncentruotis į akušerinį smurtą, nes ta sąvoka yra labai reta. Turėtume kalbėti ir apie psichologinį, ir apie fizinį smurtą tiek profesionalų, tiek pacientų. 

Jeigu tiesa, kad 6,5 proc. nėščiųjų ir gimdyvių patiria smurtą, tai, tikriausiai, jei padarytume profesionalų apklausą, žinau, kad 100 proc. patiria smurtą. Tiek psichologinį spaudimą, grasinimus. Turėtume kalbėti apie abipusę pagarbą“, – teigė jis.

REKLAMA

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Inga Cechanovičienė teigia, kad situacija akušerijoje nėra bloga, be to, nuolat gerėja.

„Specialistų, šios srities profesionalų dėmesys ir aktyvumas, siekiant kokybės ir etikos taisyklių laikymosi, tikrai yra. Bendradarbiavimas su specialistais, ministerijos kontekste tikrai yra labai artimas. Nuolat gauname siūlymų, projektų, rekomendacijų.

Žinoma, tas mūsų sveikatos sistemos palikimas ir inercija, kai anksčiau tiesiog būdavo teikiamos paslaugos, neatsižvelgiant į tokius aspektus, ar paslauga suteikta kokybiškai, žinoma, dar yra tam tikrose įstaigose. Bet supratimas, kad reikalingas pokytis ir tų pokyčių darymą mes stebime“, – kalbėjo I. Cechanovičienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų