Generalinėje prokuratūroje vykdoma reforma sulaukia kritikos ir yra skundžiama teismams, vis dėlto generalinis prokuroras Darius Valys atkakliai aiškina, jog ji esanti neišvengiama ir būsianti tęsiama – ar patinka tai jo pavaldiniams, ar ne.
Per 20 nepriklausomybės metų Lietuvos generalinei prokuratūrai yra vadovavę 5 prokurorai – ir nė vienas iš jų neišbuvo visos 7 metų kadencijos. Visus prokurorus „išėdė“ nuolat interesų teisėsaugoje turintys politikai.
Šeštąjį generalinį griežtoji prezidentė Dalia Grybauskaitė rinkosi ilgai, kol galų gale kėdę patikėjo Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui D. Valiui. Kai jis vyko į Prezidentūrą išklausyti pasiūlymo, o vėliau – į Seimą, prokuratūrose daug kas kikeno į saują – girdi, nerandama solidesnės patirties turinčio prokuroro, jei vadovauti tūkstantinei prokurorų armijai kviečiamas provincijos prokuratūros viršininkas, iki šiol valdęs vos 4 pavaldinius.
Prezidentės argumentai, kad Akmenės prokuratūra pagal darbo rezultatus patenkanti į geriausiųjų teritorinių prokuratūrų penketuką, irgi buvo ne mažiau juokingi. Akmenės rajonas – vienas skurdžiausių Lietuvoje, jame net vogti nėra ką, tad ir vietos prokuratūros darbo rezultatai geri. Ko gero, pats skandalingiausias įvykis šiame rajone – kai atvykęs portugalas išprievartavo katiną. Juokaujama, kad, norint išvengti tarptautinio skandalo, ši byla buvo nutraukta, o portugalas paliktas ramybėje.
Tačiau prokurorams juokai dabar nerūpi. Iškart po to, kai Seimas generaliniu prokuroru patvirtino D. Valį, prezidentė D. Grybauskaitė sakė neabejojanti, jog pastarajam užteks ryžto ir sugebėjimų tvarkytis, o kad generalinis tvirčiau jaustųsi, suteikė jam vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą.
Vis dėlto stebuklas neįvyko. Vyriausiasis justicijos patarėjas pasiklydo prokuratūros džiunglėse. Jo pradėtos reformos kelia šiurpą ir ne vienam prokurorui dėl jų sapnuojasi košmarai.
Prokurorai lyg pirmokėliai
Vykdant reformą Generalinėje prokuratūroje jau panaikinti 7 vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų ir 18 prokurorų etatų. Didžioji dalis prokurorų etatų perkelta į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Teigiama, jog taip siekiama sustiprinti procesinių prokurorų funkcijų vykdymą.
Generalinis prokuroras aiškina, jog dauguma prokurorų atliko niekaip su prokuroro darbu nesusijusias funkcijas. „Remiamės užsienio šalių patirtimi, – teigė D. Valys. – Štai Latvijoje įstatymu įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teisme valstybės kaltinimą palaikytų tas pats prokuroras, kuris tai darė pirmos instancijos teisme, labai priimtina ir mums.“
Gal ir priimtina, bet reforma daroma nepasiruošus ir trukdo teismų darbui. Atvykę į aukštesnės instancijos teismą prokurorai, nežinodami tų teismų specifikos, klaidžioja lyg pirmokėliai. Tai generaliniam prokurorui tiesiai į akis pasakė Teisėjų tarybai vadovaujantis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, kai D. Valys kartu su pavaduotoju D. Raulušaičiu apie vykdomą pertvarką bandė kalbėti Teisėjų taryboje. Prokuratūros vadovas tik mikčiojo ir nesugebėjo atsakyti į daugelį teisėjų pateiktų klausimų. Ypač kliuvo dėl ikiteisminio tyrimo kokybės. „Ikiteisminio tyrimo kokybė labai bloga. Gerai, kad jūs specializuojatės, tačiau galėtumėte išspręsti problemą, kuri nė kiek nesikeičia jau metų metus“, – piktinosi G. Kryževičius.
Reformai nepasiruošta
Skaitytojams priminsime, kad pernai sausio viduryje Seime buvo suburta darbo grupė, kuri turėjo atlikti galimybių studiją ir paruošti dokumentus, nustatyti prokuratūros vietą tarp valdžios institucijų. Šie darbai turi būti užbaigti šių metų birželio 30-ąją.
Tačiau, kaip teigia vasario mėnesį įkurtos Prokurorų profesinės sąjungos, vienijančios beveik 200 prokurorų, pirmininko pavaduotojas, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Rėksnys, pradėta reforma kelia daug abejonių dėl jos teisėtumo, pagrįstumo ir ekonominio naudingumo.
„Ir tai nėra nuomonė tik tų, kurie jau atleisti iš darbo. Mes reformai nesipriešiname, o pritariame. Tačiau kol kas jai nepasiruošta, nes Seimo darbo grupė dar nebaigusi darbo. Tad reforma vykdoma vadovaujantis neaiškiais kriterijais – vieną įsakymą išleidus, tuoj pat keičiant jį kitu ir panašiai, – tvirtina J. Rėksnys. – Tad ir profesinę sąjungą įkūrėme, nes pertvarka vyksta neskaidriai. Žmonės praranda tikėjimą, jaučiasi nestabiliai. Nenuoseklūs ir prieštaringi Generalinės prokuratūros vadovų sprendimai rodo, kad reforma vyksta taip, kaip kažkam, ko gero, reikia. Juk ir architektas, projektuodamas namą, pirmiausiai atlieka visus reikalingus skaičiavimus, įvertina situaciją ir tik tuomet pradeda darbus. O mes net nežinome, ko iš tikrųjų siekiama ta reforma ir tai, kaip ji vykdoma, tik kelia nestabilumą visoje prokuratūros sistemoje.“
Prokurorų profesinės sąjungos parengtuose dokumentuose teigiama ir tai, kad D. Valys prokurorus paaukština neatsižvelgdamas į Atrankos komisijos išvadas ir šalina iš postų jam neįtikusius pavaldinius.
Beje, generalinio prokuroro įsakymu panaikinta ir 40 teritorinių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų etatų. Profesinės sąjungos atstovai stebisi tokiu „taupymo“ būdu, nes ateityje numatoma vėl steigti pavaduotojų etatus. „Kas gali paneigti, kad tai daroma tam, kad būtų galima pašalinti principingus pareigūnus ir įdarbinti sau lojalius žmones“, – sako prokurorai.
Bylinėjasi teismuose
Dėl Generalinėje prokuratūroje vykdomos reformos skundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui jau pateikė du prokurorai. Dėl perkėlimo į Vilniaus apygardos prokuratūrą – pareigų pažeminimo – kreipėsi prokurorė Ona Rojutė. Pareigūnė prašo panaikinti generalinio prokuroro D. Valio įsakymą dėl šio perkėlimo ir priteisti dėl to atsiradusį atlyginimų skirtumą bei 10 000 už moralinę žalą. O. Rojutė tvirtina patyrusi D. Valio psichologinį spaudimą dėl to, kad pranešė apie šiurkštų tarnybinį pažeidimą – į darbą buvo priimta specialistė, neturinti teisės dirbti su slapta informacija. Kaip savo skunde rašo O. Rojutė, dėl to ją siekiama atleisti ar perkelti į žemesnes pareigas.
Prokurorė O. Rojutė teigia, kad Generalinėje prokuratūroje optimizavimas nevyksta, nes nors ir naikinamas Informacinio saugumo ir operatyvinės veiklos kontrolės skyrius, visos jo funkcijos perduodamos naujai steigiamam padaliniui. O jame įsteigta dar daugiau etatų nei buvo iki šiol.
Vilniaus apygardos administracinis teismas jau nagrinėja kito buvusio Generalinės prokuratūros prokuroro – Kęstučio Vagnerio – skundą. Jis taip pat įsitikinęs, kad yra nepelnytai perkeltas į Vilniaus apygardos prokuratūrą. K. Vagneris taip pat prašo gražinti jį į pareigas ir priteisti 10 000 moralinės žalos atlyginimo. Prokuroras K. Vagneris buvo atleistas iš darbo po to, kai sausio mėnesį informavo D. Valį apie vilkinamą Sausio 13-osios bylą ir dingusius kai kuriuos dokumentus.
„Pasitikrino“ save
Paskelbęs apie reformą, generalinis prokuroras D. Valys pareiškė, jog „nė vienam prokurorui nenukris kepurė“, jei teks vairuoti pačiam, ir atleido vairuotojus bei ūkinius darbuotojus. O jau apie važiavimą prokuratūros automobiliu namo ar į darbą negalėjo būti nė kalbos.
Tačiau paties generalinio prokuroro „optimizavimo“ reforma nepalietė – jį namo ir į darbą nuosavu automobiliu „Audi 100“ vežioja prokuratūroje paliktas dirbti vairuotojas.
Kilus triukšmui spaudoje dėl tokio „draugiško“ prokuratūros vadovo vežiojimo, D. Valys pats save „patikrino“ ir atliko analizę. Esą vaizdo kameros užfiksavusios, kad iš 28 paskutiniųjų kartų 22 kartus generalinis prokuroras į darbą atvyko asmeniniu automobiliu, 3 kartus – visuomeniniu transportu ir tik 3 kartus savo automobiliu D. Valį pavežė netoliese gyvenantis Generalinės prokuratūros vairuotojas. Kai kurių šaltinių teigimu, D. Valį prokuratūros vairuotojas vežioja nuo pernai rugpjūčio mėnesio.
Šiuo metu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija renka informaciją dėl to, ar generalinio prokuroro D. Valio veikla atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Beje, atleidęs iš darbo ūkinius darbuotojus, D. Valys nutarė „pataupyti“ – nurodė pirkti paslaugas net jeigu jos viršija nuolatiniams darbuotojams skirtas lėšas.
Atsimušė kaip į sieną
Ieškodami pagalbos dėl Generalinės prokuratūros vadovų veiksmų, Prokurorų profesinės sąjungos atstovai apsilankė pas Seimo pirmininkę Ireną Degutienę. Tačiau čia jie nieko nepešė. Išklausiusi skundus, I. Degutienė prokurorus nusiuntė pas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Stasį Šedbarą. Vis dėlto tiek D. Valiui, tiek reformos rengėjams prokurorų išsakyti priekaištai S. Šedbaro nesudomino. Jis pareiškė, jog negalintis „nurodyti generolui, kaip rikiuoti kariuomenę“. Tik pažadėjo, jog tuo klausimu bus diskutuojama.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vytautas Gapšys:
Teko susitikti ir kalbėtis su Prokurorų profesinės sąjungos atstovais. Iš jų pateiktų argumentų tikrai kyla kai kurių abejonių vykdomos reformos skaidrumu. Tačiau jei prokurorams atrodo, kad yra požymių dėl neteisingų kieno nors veiksmų, tai jie patys ir turi pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo metu laukiame atsakymo iš Seimo darbo grupės, savo nuomonę, kiek tai liečia mūsų kompetenciją, turime pasakyti ir mes, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Reformą daryti būtina, tačiau sutinku, kad galbūt ne viskas yra gerai. Kita vertus, ne visais klausimais gali padėti Seimas – galbūt kai kurias pastabas vertėtų adresuoti Prezidentūrai.
Generalinis prokuroras Darius VALYS
Tikrai negaliu pasakyti, kad yra masinis nepasitenkinimas. Sunku nuotaikas komentuoti, bet savotiška išraiška, galbūt nepasitenkinimo, galima nurodyti antrosios profesinės sąjungos įkūrimą. Įdomu, kad iš 27 profesinės sąjungos steigėjų net 22 yra teritorinių prokuratūrų vyriausieji prokurorai ar jų pavaduotojai – tai yra vadovaujantys prokurorai. Šiai prokuratūros grandžiai gal yra kiek ir nerimauti dėl ko. Nerimą gali kelti ir 42 vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų etatų panaikinimas – dėl to padaugėjo darbo vyriausiesiems prokurorams.
Esu įsitikinęs, kad reikia stambinti prokuratūras. Tai reiškia, kad dabartinės apylinkių prokuratūros taptų penkių apygardų prokuratūrų skyriais. Pas mus yra 51 apylinkės prokuratūra ir 5 apygardos prokuratūros – ir įsivaizduokit vadovavimą 56 prokuratūroms iš Generalinės prokuratūros. Valdymo požiūriu tai neracionalu.
Jau daug metų visiškai buvo nerotuojami vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai, jiems nebuvo nustatomos kadencijos, neribojamas jų skaičius. Apgailestauju, kad netgi Generalinėje prokuratūroje skyrių vyriausieji prokurorai, departamentų vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai taip pat buvo skiriami neribotam laikui. Todėl turime tokią praktiką, kaip ir šiandien turime, kad vadovauja prokuratūroms iki 20 metų. Sunkiai įsivaizduoju neišsisėmusį vadovą po 20 metų vadovavimo tai pačiai prokuratūrai.
Pačios reformos tikslas – greitesni, efektyvesni, labiau kvalifikuoti ikiteisminiai tyrimai.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
