Po sveikatos sistemos reformos 27 rajonų ligoninėse panaikinus svarbiausius skyrius, bus sutaupyta 23 mln. Lt. Kokia to taupymo atogrąža pacientams ir medikams?Devyni tūkstančiai rajono gyventojų parašų bei Klaipėdos rajono tarybos kreipimasis į Vyriausybę dėl Gargždų ligoninės reanimacijos, chirurgijos paslaugų išsaugojimo liko tik balsas tyruose.
Sveikatos apsaugos sistemos reforma nubloškia Gargždų ligoninę trisdešimt metų atgal, kai minėtos paslaugos tik buvo pradėtos kurti. Nors ligoninės pastatas žiba šventinėmis iliuminacijomis, kolektyvo nuotaikos niūrios. Vietoj kalėdinio džiaugsmo jų laukia atleidimo iš darbo kartėlis.
Įtakingų užtarėjų neatsirado
Gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė programai „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo 3 etapo patvirtinimo“. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninei pritaikytas rajono trečios kategorijos ligoninės statusas. Iš 27 Lietuvoje esančių rajono lygmens ligoninių 15 įstaigų numatoma taikyti 2-3 metų pereinamąjį laikotarpį. Gargždų ligoninė, patekusi į trečiąjį lygmenį, tokios išlygos, nors turi kvalifikuotą personalą, suremontuotas patalpas, kokybišką aparatūrą, licencijas minėtoms paslaugoms teikti, negavo. Oficiali priežastis - neatitinka kriterijų: per metus nepadaro 660 didžiųjų operacijų, o geografinis atstumas iki artimiausios teikiančios stacionarias chirurgijos paslaugas ligoninės nėra didesnis nei 50 km. Tačiau kai kurios analogiškos ligoninės gavo pereinamąjį laikotarpį ar netgi buvo priskirtos regiono lygmeniui. Medikai apmaudžiai kalba, kad Gargždų ligoninė, nors daug stengėsi teikdama konkrečius pasiūlymus dėl reformos ir Vyriausybei, ir Sveikatos apsaugos ministerijai, jokių nuolaidų negavo. Tačiau kai kurių kitų rajonų ligoninės pralindo pro adatos skylutę, matyt, turėdamos įtakingų užtarėjų tarp aukštų politikų.
Gargždų ligoninėje po reformos liks Vaikų ligų, Terapijos, Slaugos, Konsultacinis skyriai.
Chirurgai tepjaustys spuogus
Gargždų ligoninė reformuojant sveikatos sistemą negauna pereinamojo laikotarpio, ką tai reiškia ligoniams?
Vadinasi, nebebus taikomos stacionarios chirurgijos ir reanimacijos paslaugos, laboratorija ir rentgeno kabinetas nebeveiks naktinėmis valandomis ir išeiginėmis dienomis.
Paliekant dienos chirurgiją chirurginės paslaugos bus teikiamos tik nuo 8 iki 17 val. Jeigu likimas lems susižeisti ne darbo valandomis, pacientams dėl menkiausio lūžio, įsipjovimo ir t. t. teks važiuoti į Klaipėdos ligonines. Beje, chirurgijos paslaugų spektras taip pat skaudžiai apkarpytas: rajono gyventojai savo ligoninėje nebegalės operuotis venų, tulžies akmenligės ir t. t. Dienos chirurgijos paslaugos bus labai kuklios: susiūti nesudėtingą pjūvį, prapjauti spuogą... Tad dėl anksčiau Gargždų ligoninėje atliekamų operacijų pacientų laukia vargų keliai į uostamiesčio gydymo įstaigas. Kada jie ten sulauks savo eilės, sveikatos sistemos reformatoriai nesuka galvos.
Tikisi politikų supratingumo
Gargždų ligoninės gydymo taryba kreipėsi pagalbos į Klaipėdos rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komitetą prašydami finansuoti chirurgijos paslaugas iš rajono biudžeto. „Mums rūpi pacientų interesai. Po reformos chirurgijos paslaugų visiškai neliktų nedarbo valandomis ir savaitgaliais. Kad taip neatsitiktų, reikėtų 150 tūkstančių litų per metus. Gal rajono politikai visgi padės apginti paslaugų prieinamumą gyventojams? - vylėsi Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė.
Jei spės - į Klaipėdą
Sveikatos sistemos reformatoriai nesuka galvos rajonų ligoninėse naikindami ir reanimacijos paslaugas. Gargždų ligoninė dabar turėdama gerą įrangą, profesionalią medikų komandą nebegalės teikti reanimacijos II paslaugų, vietoj jos bus palikta reanimacija I-II, t. y. tik trumpalaikis stebėjimas, kurį jau atliks ne reanimatologai, o Terapijos skyriaus vidaus ligų gydytojas. Žodžiu, pacientai ir jų artimieji turės persiorientuoti ir nebesitikėti jokios pagalbos, išskyrus transportavimą į Klaipėdą, jei pasijus priešinfarktinės būklės arba, pavyzdžiui, išgelbės skenduolį ar pakaruoklį, kuris dar rodytų gyvybės ženklų. Greitoji pagalba juos turėtų gabenti, žinoma, jei spės, į Klaipėdą.
Tokia tvarka, kai Gargždų ligoninėje bus nebeteikiamos chirurgijos ar reanimacijos paslaugos, turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų balandžio 1 d.
Įstaiga jaučiasi žlugdoma
Praradusi du svarbiausius skyrius - Chirurgijos bei Reanimacijos ir intensyviosios terapijos Gargždų ligoninė jaučiasi žlugdoma ir morališkai, ir finansiškai. Ligoninė, po reformos nebegalėsianti teikti minėtų paslaugų, netektų 2 milijonų 92 tūkstančių litų. Šiais metais su Ligonių kasa sudarytų sutarčių suma siekė 8,78 mln. litų. Vadinasi, ligoninės biudžetas mažėtų apie 25 procentus. Naikinant atitinkamas tarnybas reikėtų atleisti 49 darbuotojus iš 222, išmokėti 863 200 litų išeitinių kompensacijų ir apie 100 tūkst. litų už nepanaudotas atostogas.
„Kolektyve tvyro didžiulė įtampa. Darbuotojai sunkiai tramdo ašaras. Tiek stengtasi, kurti skyriai, tai kur to mūsų darbo prasmė? Iki sausio 2 d., paisydami Darbo kodekso, jei neįvyks stebuklas, turėsime įteikti atleidimo lapelius. Praktiškai visiems. Paskui imsimės atrankos. Tai labai sunkus ir skaudus darbas. Kažką atleisti, kažką palikti... Bet pirmiausia pasiūlysime išeiti jau pensinio amžiaus darbuotojams“, - jaudindamasi kalbėjo vyr. gydytoja A. Grikšienė. Vadovė neslėpė nusivylimo, kad trisdešimt metų puoselėta Gargždų ligoninė po reformos netenka stipriausių skyrių, o kvalifikuoti reanimacijos specialistai bus priversti darbo dairytis kitur. Reanimatologai jį ras. Tačiau ligoninė nusiris į praėjusio amžiaus vidurį, kai dirbo be reanimacijos.
Gargždų ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje 2008 m. gydyti 954 ligoniai.
Chirurgijos skyrius 2009 metais per devynis mėnesius 1816 pacientų suteikė chirurgines, traumatologines paslaugas, per 12 mėn. planuoja 2 500. Maždaug tiek pacientų teks ateinančiais metais transportuoti į Klaipėdą. Transportavimo išlaidoms papildomai prireiktų apie 250,7 tūkst. Lt.
Vilija Butkuvienė
