Kantriai palaukus – kur pasisuks viešosios erdvės batalijos dėl Gruzijos ir ne tik jos reikalų – tenka brūkštelėti keletą sakinių prisimenant ir kiek senesnę Kosovo temą ir bendrą abiejų (kaip ir daugelio kitų) diskusijų pobūdį.
Skaitant kas parašyta apie Kosovo, Čečėnijos arba Gruzijos reikalus kyla rimtas noras numoti ranka, nes Rusijos užsienio reikalų ministerijos poziciją kartojančius asmenis įtikinėti yra kaip ir bergždžias dalykas. Čia pabrėšiu, jog nuoširdžiai tikiu, kad dalis pasisakančių autorių gina būtent Rusijos suformuluotą poziciją (nesvarbu – iš idėjos, pagal pasižadėjimą ar už pinigus) ir daro tai sąmoningai, nes dauguma jų yra ne kokie kvailiai, o suaugę ir išsilavinę žmonės. Dar ir dar kartą skaitant minėtą varpinę įgarsinančius tekstus apima jausmas, kad diskutuoti tenka su siųstuvais – be priimančių antenų. „Argumentavimo stulpai“, kuriais grindžiami Gruziją smerkiantys ir į išsigalvotą „Kosovo precedentą“ vis baksnojantys pasisakymai yra: „esi jankių padlaižys, rusofobas“, „reikia matyti abi puses“. Pirmojo, kuris savo amžiumi siekia sovietmetį ir yra pasitelkiamas universaliai – tiek „murzininkų“, tiek neobolševikų ar kitų silpnapročių – nekomentuosiu.
Antrasis įdomus tuo, kad yra tik lozungas. Mat taikyti jį visa apimtimi nėra naudinga Rusiją teisinantiems, „Kosovo analogiją“ peršantiems ir „su dvigubais standartais kariaujantiems“ kalbėtojams.
Pažiūrėkime į tas dvi puses. Tegul, užuot prisiekdami verčiau tapti Buridano asilais, nei išduoti labai jau aiškiai spalvotus idealus, ponai atsako ką nors į tokius štai Kosovo bei Gruzijos atvejų skirtumus ir pakomentuoja visiškai skirtingas pačių situacijų užuomazgas. Atsakymai: tu jankių propagandos auka, tu rusofobas, tu šiaip „žemo lygio“ – nusibodo.
Taigi. Pirmiausia, dar prieš užsimezgant „Kosovo precedento“ lozungą subrandinusiam kariniam konfliktui tarp NATO ir Jugoslavijos, Rusija (daug kartų didesnė nei imperialistinė Serbija) buvo tiesiog jėga užgrobusi dalį Gruzijos ir Moldovos teritorijų. Tegul mielieji „analogijų“ paišytojai paaiškina, kodėl Kosovo albanai nebuvo ginkluoti tankais, sraigtasparniais, lėktuvais, o štai Abchazijos ar Pietų Osetijos sukilėliai tokia ginkluote naudojosi nuo pat pradžių?
Dar labai smalsu suvokti, kaip įmanoma įžvelgti analogiją tarp etninių valymų Kosove, kur metropolija vijo vietinius albanus iš namų ir atiminėjo savo pačios dalintus pasus, bei Rusijos užgrobtų Gruzijos teritorijų? Čia iš namų pasitraukė „imperija“ apšaukiamos Gruzijos (kvailumas kaip ir melas – gali būti įžūlus) „motininės“ tautos atstovai. Dešimtys tūkstančių Abchazijos ir Pietų Osetijos gyventojų – gruzinų – sudariusių daugumą tose teritorijose pasitraukė spaudžiami ženkliai skaičiumi nusileidusių „sukilėlių“? Na tikrai – kad tuo suabejotum, reikia „pataikauti jankiams“ ir būti rusofobu.
Gal kas girdėjo, kad JAV ar Europos Sąjunga būtų siūliusi Kosovo gyventojams savo pasus? To nedarė net ir Albanija. Rusija savo piliečiais ir toliau verčia kaimyninių šalių „ginčytinų teritorijų“ asmenis. Vertas dėmesio skirtumas?
Į šiuos pastebėjimus paprastai neatsakoma nieko. Kaip ir į klausimą – kodėl Pietų Osetijos vadovybę sudaro Rusijos „organų“ darbuotojai ir etniniai rusai arba edvardai kokojevai – ėmę ir susivokę savo osetiškose šaknyse labai panašiai, kaip savo komunistinės pasaulėžiūros mokėsi sovietų į Afganistaną lėktuvu nuskraidintas „vietinis“ revoliucionierius Babrakas Karmalis.
Dar labai įdomu žinoti kai kurias smulkmenas apie taikdarystę. Tiesa, čia klausimas ne vien Kremliaus ruporams, bet ir tarptautinių institucijų balsuotojams. Tarp ko Gruzijoje nuo pat pradžių taiką daro Rusijos armija? Tarp savęs ir gruzinų? Kur dar taikdarių mandatas leidžia blokuoti uostus, griauti miestus ir civilinę infrastruktūrą?
Pagaliau, apeliuojančių į „Kosovo precedentą“ norisi paklausti – ar jis galioja Ičkerijos Čečėnų Respublikai?
Atsakymų vis dar naiviai tikiuosi, bet būtų gerai, kad jie nebūtų spėję nusivalkioti. Kaip antai – Rusijos išskalambyti 2000 žuvusių Cchinvalio civilių, kurių ligi vakar oficialiai įvardinta tik 133. Matyt, kiti nebuvo visai civiliai arba ne visai žuvo (neaišku, kas užmušė), tad ir tezės apie Rusijos įsikišimą „gelbstint nuo humanitarinės katastrofos“ – nesiūlyti. Nebent prieš tai įrodytų, kad ta katastrofa sėkmingai įveikta Grozne.
