Europos musulmonų lyga sunerimo dėl įvykių Lietuvoje: prakalbo apie Korano deginimą ir kiaulės galvą prie mečetės

Savaitgalį viešai išplatintame pareiškime organizacija mini du incidentus.

Vienas jų fiksuotas Vilniuje, kuomet viešai galimai buvo deginama islamo išpažinėjų pagrindinė religinė knyga – Koranas. Kitas – Kaune, kai per musulmonų pamaldas prie Ramybės parke esančios mečetės atvyko baikeriai, kurie demonstravo kiaulės galvą, garsiai leido muziką, triukšmavo motociklais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Dviem lietuviams – ypatingas įvertinimas: pateko tarp 13 geriausių pasaulyje

Klaipėdoje ir Plungėje – aktyvi darbuotojų migracija: įvardijo, kas tai lemia

Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga apsiriboja nuo muftijaus Jakubausko

Lyga tikina palankiai vertinanti Lietuvos institucijų reakciją į šiuos incidentus, įskaitant Valstybės saugumo departamento perspėjimą dėl viešojoje erdvėje padidėjusio neapykantos kurstymo prieš musulmonus bei prezidento Gitano Nausėdos pasisakymą, kad incidentai gali būti ne pavieniai atvejai, o užsakytos akcijos.

„Kai institucijos imasi veiksmų religinei laisvei ginti, jos gina ne tik vieną bendruomenę, bet ir visos visuomenės pagrindines vertybes“, – sako organizacijos pirmininkas Alfredo Maiolese.

Pranešime pabrėžiama, kad kova su islamofobija neturi būti painiojama su demokratinėse valstybėse priimtinų diskusijų ribojimu, tačiau imigracijos, integracijos ir saugumo klausimai, pasak organizacijos, neturėtų būti paverčiami bauginimo, pažeminimo ar neapykantos įrankiais.

Europos musulmonų lyga yra nevyriausybinė organizacija, įkurta 2010 metais Italijoje, pagrindinis organizacijos tikslas – pristatyti islamą kaip taikos, pagarbos ir sambūvio religiją, skatinti tarpkultūrinį bei tarpreliginį dialogą, padėti užkirsti kelią religinio pobūdžio konfliktams.

Vilniuje šeštadienį vyko protesto akcijos dėl Lietuvos migracijos politikos – keli šimtai žmonių protestavo „prieš masinę imigraciją“ Vinco Kudirkos aikštėje, kitoje gatvės pusėje daugiau kaip šimtas žmonių surengė kontrprotestą ir reiškė nepritarimą minėtai akcijai.

Migracijos departamento duomenimis, rugsėjį leidimus gyventi Lietuvoje turėjo 226 tūkst. 999 užsieniečiai, daugiausiai – Ukrainos (80,3 tūkst.), Baltarusijos (47,8 tūkst.), Rusijos (13,2 tūkst.), Uzbekistano (12,6 tūkst.), Indijos (9,4 tūkst.) piliečiai.