Nors oficialus kainų stebėjimas prieš įvedant eurą dar neprasidėjo, vis dažniau akis užkliūva už etiketėse nurodytų dvejopų kainų – litais ir eurais. Ar dabar litais skelbiamos kainos skiriasi nuo tų, kurios buvo, tarkim, prieš mėnesį, gali pasakyti tik akylus stebėtojas, tačiau kalbų, kad tas ar anas šiek tiek pabrango, girdėti vis dažniau.

Bet jeigu kainos ir pakito, jos kilo nebūtinai dėl to, kad pardavėjai ir paslaugų teikėjai savo „žaidimus“ nusprendė sužaisti anksčiau, negu jos bus pradėtos stebėti. Taip sako kai kurie ekspertai ir primena, kad jos kinta dėl daugybės kitų priežasčių. O kai kurių ekonomistų teigimu, nedidelis kainų augimas mums net naudingas.

Jei auga viena kaina, augs ir kita

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė, grožio salono savininkė Jolanta Mačiulienė neneigia, jog kainos pamažu „apvalinamos“, kad eurais jos būtų mielesnės akiai, tačiau pasinaudodamos proga grožio paslaugų teikėjos dirbtinai jų kelti neketina. „Mums labai svarbu neprarasti savo klientų“, – pabrėžia ji.

Tačiau J. Mačiulienė neatmeta, kad kainą gali tekti kelti dėl ne nuo jų priklausančių dalykų: jei šiek tiek užaugs viena, antra, trečia kaina, ji galų gale didins ir kitas.

„Jeigu brangs profesionalios plaukų priežiūros priemonės, kurias mes perkame iš kosmetikos bendrovių, paslaugos kainą taip pat teks koreguoti. Pavyzdžiui, jei aš šiandien ką nors perku už 20 litų, o įvedus eurą už tą patį buteliuką turėsiu mokėti 30 litų, būsiu priversta peržiūrėti savo kainų politiką ir bent šiek tiek pakelti kainą. Jeigu pakils elektros, dujų, šildymo, patalpų nuomos kainos ir jei viską sudėjus tas pakilimas bus ženklus, padidėjusios mūsų sąnaudos taip pat privers priversti peržiūrėti mūsų paslaugų kainas“, – aiškina J. Mačiulienė. Ji priduria, kad papildomų išlaidų, pavyzdžiui, už naują kasos aparatą, ant klientų pečių perkelti neketina.

REKLAMA

Grožio salono savininkė sako ir pati pastebėjusi, kad kainos kinta. „Jau dabar pamažu prekybos centrai kelia kainas – apvalina po truputį, pučia... Nors gal ir ne specialiai brangina. O mes, kai gauname pakoreguotus kainoraščius, taip pat matome, kad ne viena pozicija keliais litais pabrangusi. Sumos susidaro nemažos. Bet gal kosmetikos bendrovės labai neišpūs kainų?“ – svarsto ji.

„Nemanau, kad kainos labai išaugs“, – ramina Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas. Anot jo, kelti kainų pasinaudojant euro įvedimu neleis rinka.

„Ne tik prevencinės priemonės ir priežiūra, bet ir pati rinkos ekonomika koreguos šį procesą: jei vienas savo prekes ar paslaugas pabrangins, o kitas ne, pirkėjai eis pas tą, kuris nepabrangino“, – aiškina P. Mereckas. Jis priduria abejojantis, kad atsiras daug firmų, norinčių rizikuoti būti „išreklamuotos“ dėl bandymo šiek tiek pasipelnyti iš valiutos pasikeitimo.

Augančios kainos yra gerai

Infliacija yra gėris, ir augančios kainos yra gerai“, – būtent taip teigia ekonomistė Aušra Maldeikienė. Ji sako mananti, kad euro įvedimas bendro kainų lygio smarkiai nepadidins, tačiau šiek tiek augančios kainos yra geriau negu „stovinčios vietoje“ ar mažėjančios.

„Dabar kai kurie verslininkai, pavyzdžiui, kavinėse, paprasčiausiai stengiasi suapvalinti kainas iki tokių, kurios jiems leis turėti patrauklias kainas eurais, pavyzdžiui, 5 eurai, o ne „kažkiek kablelis 4“. Pavyzdžiui, aš dabar sėdžiu Palangoje ir matau, jog visose kavinėse stengiamasi kainas padaryti tokias, kad jos ir eurais gražiai atrodytų, bet nepastebėjau, kad tai labai keistų bendrą kainų lygį. Bent aš per kelerius pastaruosius metus nepastebėjau, kad dabar būtų brangiau negu anksčiau. Tai daugiau pasiūlos ir paklausos dalykas, o ne euro“, – aiškina A. Maldeikienė.

Ji neatmeta, kad kai kurie verslininkai stengsis pasipelnyti, tačiau ne visi. Kita vertus, dėl valiutos keitimo jie turės papildomų išlaidų, todėl, anot A. Maldeikienės, „natūralu, kad jie ką nors daro“. Be to, ekonomistė teigia, kad nedidelis kainų kilimas ne tik įmanomas, bet ir naudingas mums visiems.

REKLAMA

„Mums labiau reikia bijoti ne kylančių, o krentančių kainų, nes mes vis dar neturime stabilaus augimo. Nedarbas labai didelis – 11 proc. nedarbas, esant 3 proc. ekonomikos augimui, yra per didelis. Todėl nemanau, kad kainų augimas mums dabar yra problema. Kainų augimas gali sumažinti nedarbą, o mažėjantis nedarbas yra svarbesnis dalykas negu truputį padidėjusios kainos“, – teigia A. Maldeikienė.

Pasak jos, ryšys tiesioginis: augant kainoms verslas mato galimybių plėstis ir didinti darbuotojų skaičių, o kuo greičiau auga ekonomika, tuo labiau auga patrauklumas užsiimti verslu, auga darbo vietų skaičius. „Jeigu kainos stabilios ar krenta, vartotojui atrodo, kad labai gerai, bet iš tiesų nieko gero – jis gali likti be darbo“, – sako ekonomistė.

Priminus, kad kylančios kainos taip pat apriboja vartotojų galimybes, A. Maldeikienė atsakė: „Vartotojų galimybes apriboja, bet jie turi pajamų. Infliacija, siekianti iki 4–5 proc., yra gėris – bet kuriame ekonomikos vadovėlyje rasite tai parašyta. Tai stimulas ko nors imtis. Žmonės turi apsispręsti, ar jie nori stabilių kainų ir tokio didelio nedarbo. O didelis nedarbas reiškia ir nekylančius darbo užmokesčius, nes darbdavys visada gali pasakyti, kad už durų daug žmonių laukia. Mūsų žmonės nelabai supranta, ko jiems norėti. Net pensijų kompensavimas reiškia mažiau darbo vietų ir dar didesnę emigraciją, o mažėjančios arba nekylančios kainos reiškia didesnį nedarbą ir mažesnius darbo užmokesčius.“

„Būtų labai gerai, jeigu euras išjudintų kainų augimą. Bet aš labai abejoju, kad taip bus“, – balsas.lt žurnalistams sakė A. Maldeikienė.

Skundų kol kas nedaug

„Dar prieš paskelbiant sprendimą, jog tikrai pereisime prie euro, esame sulaukę skundų, kad kainos didinamos, kad vienas ar kitas dalykas pabrango. Tačiau pastaruoju metu signalų iš vartotojų nesulaukiame“, – sakė Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas P. Mereckas.

REKLAMA

Tačiau jis įžvelgia kitą pavojų. „Labai svarbu, kad žmonės nesusiviliotų pasiūlymais „patogiau“ ar „geresniu kursu“ pasikeisti litus į eurus. Nepasitikėkite jais, darykite viską tik oficialiose įstaigose, o ne su kažkokiais atėjusiais į namus, kurie siūlys sandorius ar gąsdins, kad jei dabar nepakeisi, vėliau bus blogesnis kursas ar dar kas nors, nes jie gali ir pinigus išvilioti, ir netikrų eurų įkišti“, – įspėja P. Mereckas.

Vos keletą vartotojų skundų dėl galimo piktnaudžiavo euro įvedimo laikotarpiu yra gavusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Šios tarnybos Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis redakciją informavo, kad dėl skundų, gautų iš prezidentūros ir Vyriausybės, šiuo metu atliekamas tyrimas. Anot jo, siekdami gauti informacijos, kokiomis priemonėmis bus užtikrinama vartotojų teisių apsauga euro įvedimo laikotarpiu, į VVTAT kreipiasi ir vartotojai.

M. Močiulskis aiškina, kad nuo rugpjūčio 23 dienos planuojama stebėti, ar prekių ir paslaugų teikimo vietose kainos nurodytos dviem valiutomis, ar perskaičiuojant kainas pritaikytas Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytas perskaičiavimo kursas, ar kainos apvalinamos pagal matematines apvalinimo taisykles, ar nurodytos kainos eurais ir litais yra aiškiai suprantamos, neklaidinančios.

„Už tam tikros vartojimo srities reguliavimą bus atsakingos 17 institucijų. Rinkos priežiūros kontrolę jos galės pradėti vykdyti įsigaliojus Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymui, t. y. nuo tos dienos, kai Europos Sąjungos Taryba neatšaukiamai nustatys perskaičiavimo kursą (planuojama paskelbimo data – šių metų liepos 23 diena)“, – aiškino M. Močiulskis.

Pasa jo, VVTAT analizuos rinkos priežiūros institucijų pateiktą informaciją apie atliktus patikrinimus prekybos ir paslaugų teikimo vietose, taip pat ginčus nagrinėjančių institucijų informaciją apie vartotojų skundus bei vartotojų asociacijų pateiktus duomenis apskrityse ir teiks ją Vyriausybei. Apie nustatytus pažeidimus bus informuojama ir visuomenė.

REKLAMA

„Vartotojai, dvejopo kainų nurodymo laikotarpiu pastebėję galimų Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimų, gali pranešti raštu, elektroniniu paštu ar telefonu. Pavyzdžiui, dėl maisto prekių ir paslaugų – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, dėl ne maisto prekių ir paslaugų – Ne maisto produktų inspekcijai, dėl finansinių paslaugų – Lietuvos bankui, dėl turizmo paslaugų – Valstybinam turizmo departamentui“, – pasakoja M. Močiulskis.


Rašyti komentarą...
K
Kęstas
2014-07-15 05:48:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Prisijungėm prie bankrutuojančio, defliacijos ėdamo euro. Bet pakalbėkime dar apie žemę.

Nežinau, ar matėte Pieterio Bruegelio paveikslą apie aklą elgetą , vedantį kitus aklus elgetas. Galite pasižiūrėti čia. Lietuvėlė dabar yra paskutinė akla elgeta. Priekinis elgeta jau puola, o mes prisijungėme gale, nežinodami koks likimas mūsų laukia už poros žingsnių.

Nutarėme skubiai modernizuoti Lietuvos kaimą, parduodami jį užsieniečiams. Kas toliau?

Kasmet trečdalis bičių pasauly išmiršta. Nei vienas iš užsieniečių taikomų pesticidų bites atskirai neužmuštų. Bet pesticidų suma yra galingesnė, negu kiekvienas pesticidas atskirai paėmus.

Išnaikinam ne tik namines bites, bet ir laukines. Jei fermeriai bandymuose palieka trečdalį fermos laukiniams augalams, kurie gerai maitina laukines bites, tai vidutiniškai gauna 65 tūkstančius dolerių pelno per metus. Jei nepalieka, išdirba visą žemę, tai gauna tik 27 tūkstančius dolerių pelno per metus. Atspėkite, ką daro stambus užsienio agroverslas? Teisingai, atspėjote. Jis išdirba visą žemę, nes tikisi laimėti kaimynų sąskaita.

Bitės apdulkina beveik visas daržoves ir vaisius, kuriuos sveika valgyti.

Kam mes tai padarėm? Kam atidavėm žemę akliesiems? Ar dar galim ištaisyti klaidą? Nežinau. Aš įkalbinau visus, kas mane klausė, balsuoti referendume prieš žemės pardavimą. Aš negaliu daugiau jums padėti. Dabar jūsų metas. Įsiklausykite, kas darosi su tais, kurie yra jūsų priešaky aklųjų eilėje...

Daugiau apie tai - surašant Google paieškoje: mokslas-studijos-ekonomika.
Atsakyti
0

R
Runkelis
2014-07-16 08:38:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jau dabar kainos pašokusios,tik mūsų "išlaikytiniai žmogeliukščiai " iš "Durnių laivo"nemato.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų