Europos Komisija (EK) paskelbė 200 mlrd. eurų (690 mlrd. litų) ekonomikos gelbėjimo planą. Valstybės narės raginamos kuo daugiau išlaidauti - prieš tai įvertinus savo pajėgumus.
Milijardus leis išvien
Komisija tikisi, kad apie 170 mlrd. eurų išleis pačios valstybės narės, o likusius 30 mlrd. eurų sudarys ES lėšos. Tikimasi, kad šios išlaidos padės Bendrijoje išlaikyti milijonus darbo vietų.
EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso vakar pareiškė, kad ES valstybėms narėms „ypatingos krizės“ akivaizdoje būtina veikti išvien. „Priemonės, kurių imasi valstybės narės, neturi būti identiškos, tačiau jas būtina tarpusavyje derinti, - teigė J.M.Barroso. - Tai geriausias būdas atgauti piliečių pasitikėjimą ir įveikti ilgos ir gilios krizės baimę.“
Pasak Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, visos plano detalės turėtų paaiškėti per dešimt artimiausių dienų. ES valstybių narių vyriausybės dėl plano pasirašymo turės apsispręsti iki gruodžio viduryje įvyksiančio viršūnių susitikimo.
Bene daugiausia abejonių kelia EK siūlymai visos Bendrijos mastu mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), darbo jėgos ir „žaliųjų technologijų“ apmokestinimą. Kai kurių skeptikų teigimu, šios priemonės suduotų rimtą smūgį valstybių biudžetams, o teigiamas poveikis ekonomikai būtų minimalus.
Vieno modelio nėra
Vokietijos ir Prancūzijos vadovai anksčiau ragino švelninti kai kuriuos fiskalinės politikos apribojimus, tokius kaip reikalavimas, kad biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. šalies BVP. Jų teigimu, vyriausybės privalo turėti laisvę didinti savo išlaidas ir taip aktyviau kovoti su bendru ekonomikos nuosmukiu.
Vakar pasirodžiusiame bendrame pareiškime Vokietijos ir Prancūzijos vadovai pabrėžė, kad „nėra vieno atsigavimo modelio, kuris tiktų visoms 27 valstybėms narėms, turinčiomis labai skirtingas biudžeto ir ekonomines situacijas“.
„Tačiau mes tikime, kad suderintas biudžetinių išlaidų didinimas gali padidinti vartotojų ir investuotojų pasitikėjimą bei padėti išvengti oportunistinių tarpusavyje susijusių valstybių veiksmų“, - pridėjo kanclerė Angela Merkel ir prezidentas N.Sarkozy.
Prancūzija jau paskelbė skirsianti apie 19 mlrd. eurų pramonei gelbėti, o Vokietija tvirtino per dvejus metus įvykdysianti infrastruktūros kūrimo darbų už 32 mlrd. eurų.
Daugelis pokomunistinių ES valstybių narių, priešingai, jau dabar tvirtina neturinčios finansinių resursų, būtinų antikriziniam planui įgyvendinti. Vengrija ir Latvija buvo priverstos prašyti Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, kai kurios kitos regiono valstybės svarsto tokią galimybę.
Daugiau dėmesio energetikai Baltijos regione
Vienas iš EK pasiūlymų turėtų būti ypač naudingas Lietuvai. Iki 5 mlrd. eurų numatoma skirti ES energetikos jungtims. Didžioji šių lėšų dalis tektų Baltijos regionui, įskaitant ir Lietuvą.
„Lietuvai tai yra labai gera žinia - mes siūlome gana drąsų žingsnį - persiderėti finansinę perspektyvą, kurioje rekomenduojame šalims numatyti gana didelius išteklius energetikos tinklų sujungimui, ir tai tiesiogiai liečia Lietuvos interesus. Siūloma tai padaryti kuo greičiau, siūlome iki 5 mlrd. eurų paketą“, - vakar sakė EK narė Dalia Grybauskaitė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą.
„Tai, kad šioje srityje daugiausia kalbama apie Baltijos regioną, gali labai pagelbėti Lietuvos situacijai. Tačiau, norėdama dalyvauti šiame gaivinimo plane ir pati gauti papildomos paramos, Lietuva turės nemažai padaryti“, - pridūrė komisarė. Ji taip pat sakė, kad Lietuvai būtina mąstyti apie energetikos sektoriaus demonopolizavimą ir apriboti monopolijų apetitus. Visas šias priemones EK rekomenduoja tokioms šalims kaip Lietuva.
Skausmingos priemonės bus būtinos
„Lietuvoje trumpalaikiu laikotarpiu reikėtų stabilizuoti valstybės ir viešuosius finansus. Tai yra pirma užduotis, nes su tokiu deficitu ir tokia finansine skyle - daugiau kaip 5 mlrd. litų 2009 metais - Lietuva paprasčiausiai neturės jokios manevro laisvės ir netgi artės prie labai sudėtingos finansinės padėties. Antra užduotis - ekonomikos palaikymas per struktūrines reformas ir labai tikslines investicijas į energetikos taupymo programas, inovacijas, švietimo reformą ir t.t. Toks fiskalinis skatinimas būtų pateisinamas“, - kalbėjo D.Grybauskaitė, pabrėždama, kad Lietuva privalo skubiai stabilizuoti finansų sistemą ir imtis struktūrinių reformų, nes tik tokiu atveju šalis galės dalyvauti ES ekonomikos gaivinimo plane ir pati gauti papildomos paramos.
Eurokomisarė teigė negalinti diskutuoti apie būsimos Vyriausybės programą, nes jos dar nėra, tačiau ji dar kartą pabrėžė, kad labai skausmingos priemonės bus būtinos, ir „kuo greičiau, tuo geriau“.
„Noriu akcentuoti - tai yra tik ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo rekomendacijos. Kiekviena šalis turės pasirinkti priemones, kurios jai tinkamiausios. Visos jos, ypač fiskalinio skatinimo, turi būti trumpalaikės, labai tikslingos ir atitikti Europos stabilumo pakto reikalavimus“, - įspėjo komisarė.
Lietuva yra tarp šalių, kurios nepajėgios imtis tokių fiskalinių paskatų, nes jų ekonominė padėtis yra labai bloga ir jos neturi manevro laisvės. „Tokioms šalims kol kas priskiriama ir Lietuva. Tokios padėties, kai yra didesnė nei 10 proc. infliacija ir tikėtinas 5-6 proc. fiskalinis deficitas, kas įdėta į nueinančios Vyriausybės 2009 metų biudžetą, neturi nė viena Europos valstybė“, - sakė D.Grybauskaitė. Todėl visas antikrizinis planas netiesiogiai bus labai naudingas Lietuvai, nes jis turėtų padėti Europai bent jau sulaikyti kai kuriose šalyse prasidedančią ekonomikos griūtį.
„Nuo to, kaip jausis ir kaip elgsis kitos valstybės, kiek jos gebės gelbėti savo ekonomikas, priklausys ir Lietuvos ekonominė padėtis ateityje“, - sakė D.Grybauskaitė.
