Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba (NEETV) per metus pradeda kelis tūkstančius ikiteisminių tyrimų dėl nusikaltimų panaudojant elektroninę erdvę ir tik kelias dešimtys dėl nusikaltimų, padarytų elektroninėje erdvėje.

Sudėtingesnius nusikaltimus tiria Kriminalinės policijos biuro NEETV , tačiau paprastesni atitenka policijos komisariatams, kur šiuo metu stinga šios srities specialistų.

Kadangi daugiametis NEETV vadovas Markas Marcinkevičius, kurio dėka Nusikaltimų elektroninėje erdvėje skyrius virto valdyba, prieš mėnesį paliko darbo vietą, ją kuruoja vyriausiasis komisaras Eduardas Šileris, atsakingas ir už kovą su narkotikais.

Resursų stinga

Pasak E. Šilerio, nusikaltimų elektroninėje erdvėje nedaugėja, tačiau jie tampa vis sudėtingesni ir subtilesni. Norint juos išaiškinti reikia sutelkti ne tik protinius, bet ir žmogiškuosius resursus, kurių NEETV taip pat stinga.

Dar anksčiau M. Marcinkevičius apgailestavo, jog skyriuje dirba vos penki darbuotojai, tačiau net sukūrus valdybą jų padaugėjo vos keturiais, nors pagal etatus reikėtų dvylikos.

„Žinoma, žmonių stinga, bet valdybos pareigūnai spėja atlikti tyrimus. Žinoma, negalime atlikti elektroninės erdvės stebėjimą ir filtruoti visas nepageidaujamas laikmenas. Tačiau žinant, jog Lietuvoje pornografijos ar kitų draudžiamų portalai neplinta taip sparčiai, kaip kitose šalyse, nuolatinio stebėjimo neatliekame“, - portalui Balsas.lt sakė E. Šileris.

REKLAMA

Prekyba narkotikais plinta

Kadangi pareigūnas yra atsakingas už kovą su narkotikais ir jų prekybą, komisaras pabrėžė, jog būtina atskirti nusikaltimus, kurie daromi elektroninėje erdvėje ir ją panaudojus: „Anksčiau sukome galvą,  prekyba internete narkotikais yra nusikaltimas elektroninėje erdvėje ar tai tik prekyba narkotikais panaudojus elektroninę erdvę. Vėliau paaiškėjo, jog tokia nusikaltėlių veika laikoma kaip prekyba narkotikais“.

Anot komisaro, kasdien sukuriama šimtai portalų, kur prekiaujama ne tik narkotikais, tačiau pajėgų jų stebėti nėra ir tam nėra būtinybės: „Tai atsižvelgta į nusikaltimų mastą. Jeigu Rusijoje, JAV, Ukrainoje yra sukurti specialus padaliniai, kur filtruojami visi nauji portalai, pas mus to daryti dar nereikia“.

Komisaro nuomone, NEETV privalo tirti nusikaltimus, kurie padaromi jau panaudojant elektroninę erdvė ar joje, tačiau stebėti ir filtruoti interneto turinį turėtų kitos instancijos.

Lietuvoje pedofilai dar nemedžiojami   E. Šilerio teigimu, Rusijoje įkurtas padalinys, kurio darbuotojai medžioja pedofilus, bendrauja su jais. Taip nustatomi ir pornografinių portalų, kur pavaizduoti vaikai, steigėjai, kuriems šis verslas atneša didelį pelną.

Kalbama, jog per metus vieno pornografinio portalo, kur panaudoti vaikai, steigėjas uždirba milijonus dolerių.

„Lietuvoje tokie nusikaltimai nėra paplitę, tačiau asmenys, kurie tuo verčiasi, būna stebimi ir baudžiami“, - tikino E. Šileris.

Policijos siaubas - programišiai

Pasak pareigūno, itin daug nemalonumų pridaro programišiai, kurie įsilaužia į bankų ar kitų įstaigų vidaus sistemas, nusikalsta elektroninėje erdvėje. Sekmadienį hakeriai įsibrovė į policijos tinklapį ir vietoje įprasto turinio patalpino kaukolės tipo veiduką.

„Šis įvykis dabar tiriamas. Manau, greitai nustatysime, jeigu tai padaryta iš kompiuterio Lietuvoje. Žinoma, tai nėra taip paprasta, tačiau įmanoma. Kiek sudėtingiau demaskuoti programišių, jeigu jis gyvena kitoje šalyje“, - tyrimo virtuvės paslaptį išdavė pašnekovas. Pasak jo, pareigūnai gali nustatyti, iš kokio kompiuterio ir kuris asmuo siunčia kitam asmeniui grasinamo pobūdžio laiškus, arba šantažuoja kitus asmenis: „Toks asmuo būna baudžiamas dėl šmeižto, terorizavimo“.

REKLAMA

Tokie nusikaltimai, anot komisaro, atliekami panaudojant elektroninę erdvę. Jeigu sukčiai mėgina išgauti Jūsų elektroninės bankininkystės kodus arba siūlo praturtėti jiems persiunčiant pinigus, tai jie atsakys už sukčiavimą panaudojus elektroninę erdvę.

Kenčia bankai....

Nuo programišių kenčia bankai bei jų reputacija, mat sugebama ne tik sutrikdyti vidaus sistemą, bet ir patuštinti sąskaitas. Didžiausia pagrobta elektroniniu būdu suma - keli šimtai tūkstančių litų.

„Ypatingą žalą padaroma bankams sukuriant netikrą banko svetainę, kur išgaunami fizinių asmenų elektroninės bankininkystės kodai ir slaptažodžiai. Tada nukenčia nemažai asmenų. Kaip ir dabar, paplitus epidemijai, kai sukčiai prisistato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais ir išvilioja kodus“, - tikino E. Šileris.

Pasak jo, vystantis išmaniosioms technologijoms bankam, matyt, teks kurti kitokią gynybos struktūrą.

Tokius nusikaltimus tiria Kriminalinės policijos biuras.

.... Ir fiziniai asmenys

Paprastesnius nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiria teritoriniai policijos komisariatai, kur specialistų nuolat stinga.

„Mes konsultuojam, ką reikia atlikti ir kaip. Jeigu nesigauna, važiuojam ir aiškinam vietoje. Tokių darbuotojų yra nedaug ir jų stinga. Komisariatuose tiriami šmeižto, sukčiavimo, šantažo elektroninėje erdvėje atvejai“, - aiškino E. Šileris.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų