Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt
Prieš Lietuvą jau savaitę vykdoma iki šiol neregėto masto kibernetinė ataka. Ekspertai pastebi, kad šalis nėra pasirengusi atremti tokių išpuolių, o jų gali padaugėti jau po mėnesio, Lietuvai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.
Praėjusią savaitę pradėta kibernetinė ataka prieš portalą DELFI, nesiliauja iki šiol. Nors skaitytojai naujienas mato be trukdžių, jau kelias dienas trikdomas ne paties portalo, o jo interneto paslaugų teikėjo „Hostex“ darbas. Šis prižiūri tūkstančius lietuviškų portalų, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
„Šis atvejis parodė, kad esame kiauri kaip rėtis interneto saugume. Problema ta, kad tokiais atvejais reikia reaguoti greitai, iš spręsti problemas su valstybinėm institucijomis, tačiau taip greitai sureaguoti nesigauna“, – sako DELFI.LT vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ekspertai perspėja, kad ši kibernetinė ataka gali būti tik lengvas apšilimas. Esą Lietuvai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungos tarybai, išpuolių gali daugėti. Todėl politikus ragina investuoti į saugumą, ir skaičiuoja, kad tam gali prireikti iki 20 mln. litų.
„Svarbu turėti bendrą projektą, kuris turi būti susijęs su valstybe, su jos lėšomis, ir su jos įsitraukimu, ir kuris turi apimti ne tik reguliavimo, įstatymų, bet ir finansinę dalį. Turi būti įdiegta bendra įranga, kuri padėtų visiems operatoriams apsisaugoti nuo didesnių ir stipresnių atakų“, – teigia TEO Tinklo technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis.
Ekspertai pastebi, kad Lietuva iki šiol saugus ar ne interneto srautas stebi tik darbo valandomis. Todėl vyriausybė šiai tarnybai ragina kuo skubiau skirti lėšų keliems etatams steigti.
„Būna tokių atvejų, kai skiriasi laiko juostos, pavyzdžiui, vyksta ataka iš užkrėstų kompiuterių į kitą pasaulio pusę, ir, jei nėra žmogaus, kuris dirba naktį, informaciją gausime tik 8 ryto. Todėl reikia dirbti 24 valandas septynias dienas per savaitę, o tam ir reikia žmonių“, – sako Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis.
„Pirmininkavimo laikotarpiu yra daug valstybių, kurios nori mus diskredituoti. NSGK gal tris ar keturis sprendimus priėmė, rekomendavo Vyriausybei, kitoms institucijoms nustatyti standartus, daugiau investuoti, užsiimti kibernetine sauga. Bet dažnai būna taip – kol žaibas netrenkia, niekas neįvyksta“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
Iki šiol didžiausios kibernetinės atakos užsakovus bando aiškintis pareigūnai, tačiau ekspertai ragina negaišti laiko. Pasaulinė praktika rodo, kad rasti tikruosius atakų rengėjus beveik neįmanoma.
