Seime šią savaitę pristatytame Valstybės kontrolės audite pažymima, kad mažos mokyklos nepajėgios užtikrinti gerų mokinių ugdymo rezultatų, bet savivaldybės neskuba jų pertvarkyti, o ministerija neturi galių paveikti savivaldybių planų dėl tinklo pertvarkos.
Mokinių mažėja – išlaidos auga
2014-2016 m. Lietuvoje mokinių skaičius sumažėjo beveik 14 tūkst., mokyklų – 49, o finansavimas švietimui išaugo 61,7 mln. Eur iš valstybės biudžeto ir 51,3 mln. Eur iš savivaldybių biudžetų. Anot Valstybės kontrolės, išlaidos mažoms klasėms išaugo daugiau nei 2,5 karto, o mažos ir jungtinės klasės neužtikrina gerų rezultatų.
2016-2017 m. m. Vilniaus r. pagrindinės mokyklos klasėje vidutiniškai buvo 3,11, o Panevėžio m. gimnazijoje – 29,12 mokinio.
Savo ataskaitoje Valstybės kontrolė pastebėjo, kad išlaidos mokyklų išlaikymui galėjo nemažėti dėl to, kad tvarkydamos mokyklų tinklą savivaldybės linkusios neuždaryti mažų kaimo mokyklų. Jos tik reorganizuojamos.
Taip pat Valstybės kontrolė pažymi, kad dalyje mažų mokyklų neužtikrinamos bendrojo lavinimo branduolio pamokos, pavyzdžiui, gamtos mokslai ar socialinis ugdymas.
„Mažose mokyklose, dažniausiai esančiose kaimo vietovėse, mokinių ugdymo rezultatai žemi ne tik Europos Sąjungos, bet ir Lietuvos mastu. Tai parodė pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai“, - rašoma ataskaitoje.
Mažos klasės nereiškia geresnių rezultatų
Mokytojai ir tėvai dažnai džiaugiasi, kad kuo mažiau mokinių klasėje – tuo daugiau jie gauna dėmesio ir gali pasiekti geresnių ugdymo rezultatų. Anaiptol, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad jungtinėse klasėse, kur surenkami moksleiviai iš per mažų klasių, mokymosi lygis krinta.
„Daugėja klasių, kuriose – trys pirmokai, trys antrokai, trys trečiokai ir viena mokytoja. Kokybė krinta. Kai atliekami žinių patikrinimai, matosi, nors klasėje fiziškai mokinių mažai, bet jie labai skirtingi ir rezultatai būna apgailėtini“, - tv3.lt kalbėjo G. Sarafinas.
Daugybę visos Lietuvos mokyklų aplankęs G. Sarafinas sako matantis dramatiškai mažėjantį moksleivių skaičių ir regionuose neviltį jaučiančius tiek pedagogus, tiek moksleivius.
„Kai nuvažiuoju į kaimo mokyklas, matau mokykloje 80 vaikų, užgesę mokinių žvilgsniai, mokytojų akys, visiška neviltis, jie gyvena uždarymo nuotaikomis, mokymasis į antrą planą nuvažiavęs“, - pastebėjimais dalinosi G. Sarafinas.
Todėl savivaldybės nuolat svarsto, koks turėtų būti mažųjų mokyklų likimas – ar jas uždaryti, ar palikti su kelias mokiniais. G. Sarafinas joms siūlo sprendimą, kuris moksleivių mokymosi rezultatams neatsilieptų neigiamai.
„Pradinių mokyklų gali būti kuo daugiau, nes uždarius mokyklą, uždaromas kaimas, jame nebelieka jokio traukos šaltinio. Bet nuo 5 klasės mokyti vaikus smulkiose mokyklose, kur vienas mokytojas moko kelių dalykų, tai jau yra prapultis ir pražūtis. Tada geriau vaikus nuo 5 klasės vežti į progimnazijas, į gimnazijas – stiprias mokyklas, kur sutelkti stipriausi mokytojai“, - siūlė G. Sarafinas.
Mažas pasirinkimas
Ignalinos rajonas – viena iš trijų savivaldybių, kur mokyklų plotų išlaikymas kainuoja bene daugiausiai. Septynias rajono mokyklas lanko kiek daugiau nei 1,6 tūkst. moksleivių.
Rajono meras Henrikas Šiaudinis pripažįsta, kad jaučia moksleivių mažėjimą, tačiau sako, jog mokyklų išlaikymas nuo moksleivių skaičiaus nepriklauso.
„Pastatą išlaikyti kainuoja tiek pat, ar jame mokosi 500 vaikų, ar 200. Jį šildai visą, apšvieti visą. Negali atjungti pusės klasės, pusės sporto salės, sumažinti valgyklos. Ūkio išlaidos, kadangi mokyklos pas mus renovuotos, šildymo kaštai sumažėja, tai didžioji problema yra mokymo proceso finansavimas. Kai mokykloje mažiau nei 200 vaikų, mokykla tampa problemiška“, - tv3.lt kalbėjo meras.
Variantas uždaryti dalį mokyklų Ignalinos rajone netinka, nes pasienyje esantys regionai aplinkui neturi didelio mokyklų tinklo.
„Tokie rajonai, kaip Zarasai, Švenčionys, kurie yra pasienio regionai, tai yra gyvenimas į vieną pusę. Panevėžys ar Kėdainiai ribojasi vieni su kitais, jie gali kur arčiau važiuoti į mokyklą ir vargo nemato. Pas mus į Rytus gyvenimo nėra, jau pabėgo net pensininkai nuo sienos“, - juokėsi H. Šiaudinis.
Ministerija buvo bejėgė
Valstybės kontrolė savo audito išvadose taip pat konstatavo, kad Švietimo ir mokslo ministerija neturi teisinių įgaliojimų daryti įtaką savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkai.
Todėl ŠMM sulaukė rekomendacijos keisti teisės aktus, kur būtų numatomi privalomi ir aiškūs savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkymo tikslai bei mokyklų tinklo pertvarkos priemonės, kurių turi imtis ministerija, savivaldybėms neužtikrinant gerėjančių mokinių pasiekimų ir nesilaikant teisės aktų dėl tinklo pertvarkymo ir mokyklų finansavimo.
Savo ruožtu švietimo ir mokslo ministrė sako atsižvelgusi į pastabas ir ketinanti inicijuoti eilę pokyčių, kurių kol kas nedetalizavo.
„Esame parengę kartu su valstybės kontrole visą eilę siūlymų, susijusių tiek su mokytojų etatinio apmokėjimo įvedimu, tiek su mokyklų finansavimo modelio kaita bei mokyklų tinklo taisyklių peržiūra“, - tv3.lt sakė J. Petrauskienė.
Audito metu Valstybės kontrolė aplankė 16 savivaldybių ir 66 mokyklas. Audite įvertinta visų 60 savivaldybių pateikta informacija apie lėšų ugdymui ir aplinkai panaudojimą.
