Dulkys apie skirtingus karantino režimus savivaldybėse: diskusija bus

Dar prieš paskelbiant visuotinį karantiną Lietuva buvo suskirstyta į kelias sergamumo zonas. Sveikatos apsaugos ministras neatmetė galimybės, kad keičiantis sergamumui skirtingose savivaldybėse galėtų būti taikomos nevienodos priemonės. 

Socialdemokratų frakcija pirmadienį išsikvietė ministrą atsakyti aktualiausius klausimus apie pandemiją.

Paklaustas, ar esant skirtingai epidemiologinei situacijai skirtingose savivaldybėse būtų galim taikyti skirtingus režimus – kalbant tiek apie paslaugas, tiek verslą, tiek ugdymą, A. Dulkys sakė, kad esama dviejų pozicijų.

„Manau, tiek šią savaitę Vyriausybės posėdyje, tiek kitų sausio mėnesio posėdžiuose bus šita diskusija, ką daryti. Nes jei prieš tai, gruodžio viduryje visa Lietuva, visos savivaldybės vienodai „degė“ raudona spalva, tai, taip, dabar situacija yra skirtinga. Turime didelę dalį savivaldybių, kur labai gerėja rodikliai, yra savivaldybių, kur judama kita linkme. Ir čia ta ir bus diskusija, kaip elgtis.

Nes čia vėl yra skirtingos nuomonės – ar stengtis išlaikyti tą savivaldybę švaria ir neleisti į ją įvažiuoti virusui, ar naudoti kitas priemones. Aš visgi labiau tikėčiau to plataus testavimo metodu“, – sakė A. Dulkys.

Portalas tv3.lt primena rašęs, kad karantino ribojimai galėtų keistis priklausomai nuo turimos testavimo strategijos.

Pandemijos pagreitis neigiamas

Dabartinės epidemiologinės situacijos apžvalgą pateikęs Vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis informavo, kad pandemijos pagreitis Lietuvoje neigiamas jau dvi savaites. 

„Tarp savivaldybių turime 15, kuriose pagreitis vis dar yra teigiamas (atvejų skaičius arba teigiamų atvejų procentas kyla), bet taip pat turime 14 savivaldybių, kur pagreitis yra stipriai neigiamas ir siekia -40 proc.“, – teigė jis.

Palyginimui jis pateikė grafikus, kaip atrodytų 7 dienų vidutinis atvejų skaičius Lietuvoje su skirtingomis pagreičio vertėmis (dabartinis yra ~-30 proc. ir pažymėtas raudonai). 

„Atkreipsiu dėmesį, kad pagreičio padidėjimas nuo -30 proc. iki -20 proc. (pvz., padidėjus mobilumui ar atsisakius tam tikrų ribojimų) reikštų, kad iki 200 atvejų per dieną mums reiktų laukti mėnesiu ilgiau“, – aiškino A. Šimaitis.

REKLAMA

Specialisto atlikta analizė rodo, kad 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų šiuo metu yra 890 atvejų, o naujų paros atvejų vidurkis siekia 1400. Tuo metu teigiamų testų procentas siekia 12,7 proc. 

476 nauji atvejai

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 476 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 21 žmogus, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.

Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 52 žmonės.

Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos trys mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 167 tūkst. 992 žmonės, 104 tūkst. 297 asmenys pasveiko, 60 tūkst. 14 – tebeserga.

Nuo koronaviruso iš viso mirė 2469 žmonės.

Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 47 tūkst. 498 žmonės.

Praėjusią parą šalyje atlikti 3583 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 mln. 810 tūkst. 382.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų