Pasaulį užklupusi pandemija sukelia ir kiek netikėtų problemų. Šiukšles iš daugiabučių kiemų išvežantys vežėjai vis dažniau pastebi, jog atliekų pašalinimas tampa sudėtingas, mat kai kurios konteinerių aikštelės yra užstatomos gyventojų automobiliais.
Vilniaus atliekų sistemos administravimo (VASA) duomenimis, šiemet įmonė užfiksavo jau per 100 gyventojų padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su privažiavimu prie komunalinių atliekų konteinerių, prie kurių yra įrengti ženklai, draudžiantys statyti automobilius.
„Turbūt ne vienam yra tekę rasti savo automobilį, užstatytą kita transporto priemone. Tuomet tramdydami emocijas sukame galvą, kaip rasti jo šeimininką, kad šis patrauktų savo automobilį, o mes nepavėluotume nuvykti ten, kur suplanuota.
Panašias situacijas pastaruoju metu vis dažniau pastebi ir mūsų darbuotojai, vykdantys atliekų išvežimo kontrolę daugiabučių namų kiemuose“, – teigia VASA Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vadovas Gintautas Mackonis.
VASA: policijai tenka skambinti kasdien
VASA komunikacijos vadovė Edita Sirutienė teigia, jog sostinėje ši problema gajausia yra tankiausiai apstatytuose mikrorajonuose, tokiuose kaip Viršuliškės, Naujamiestis bei Šeškinė.
„Pastaruoju metu, kai įsigaliojo karantino reikalavimai dirbti iš namų, mūsų įmonės atliekų tvarkymo kontrolieriai pastebėjo, kad užstatymo atvejų gerokai padaugėjo „miegamuosiuose“ rajonuose, kur yra daug daugiabučių namų, kai kurie pastatyti seniai, dar iki nepriklausomybės atkūrimo.
Jų kiemai yra maži, pravažiavimai kiemuose – siauri, jei šalia yra koks nors prekybos centras, kurio automobilių aikštelė maža ir netelpa pirkėjų mašinos, tai jos statomos šalia esančių daugiabučių namų kiemuose“, – tv3.lt aiškina VASA atstovė.
Per pastarąsias kelias savaites šiukšlių vežėjai kasdien į policiją dėl privačių automobilių patraukimo esą turėjo kreiptis bent po 4-5 kartus. E. Sirutienės teigimu, dar daugiau nerimo kelia ir nenuspėjami žiemiški orai, jeigu bent kelias dienas gausiai pasnigtų, pravažiuoti būtų dar sunkiau, mat daugiabučių kiemai dažnai nėra reguliariai valomi.
„Akivaizdu, kad dabar automobilių miestiečiai turi gerokai daugiau nei prieš keletą dešimtmečių. Kai kurios šeimos naudoja net po kelis, tad jų parkavimas tampa vis labiau problematiškas“, – teigia VASA komunikacijos vadovė.
Su problemomis susiduria ir Kauno atliekų vežėjai
Vilnius nėra vienintelis miestas susiduriantis su panašiomis problemomis. Kaune atliekas tvarkančios įmonės „Kauno švara“ viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa tv3.lt pasakoja, jog užstatytų kiemų ir konteinerių problema laikinojoje sostinėje taip pat jau tampa nuolatine.
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl kartais neištuštinami pusiau požeminiai atliekų konteineriai, yra ta, kad kažkas toje vietoje palieka savo automobilius, o dideli atliekų surinkimo sunkvežimiai netelpa. Tokių pavyzdžių mieste turime ne vieną ir kiekvieną dieną“, – situaciją komentuoja ir „Kauno švara“ Miesto valymo ir atliekų valdymo direktorius Paulius Kapitanovas.
J. Trumpos teigimu, kartais atliekų išvežimas vėluoja net kelias dienas. Per pirmą bandymą nepavykus pasiekti užstatytų konteinerių šiukšliavežiai į tuos pačius kiemus gali užsukti ir kelis kartus per dieną. Jeigu šiukšlių išvežti nepavyksta ir kitą dieną, į pagalbą kviečiami policijos pareigūnai.
„Nepatogaus privažiavimo ir konteinerių užstatymo transporto priemonėmis problematika aktualiausia miegamuosiuose rajonuose – ten, kur yra daug bendrojo naudojimo konteinerių.
Dažniausiai su šiomis problemomis susiduriame – Šilainių, Eigulių, Vilijampolės ir Dainavos seniūnijose, tačiau tokie atvejai pasitaiko visuose rajonuose“, – pasakoja „Kauno Švara“ atstovas J. Tumpa.
Klaipėdoje neaptarnauti beveik 2 tūkst. konteinerių
Pajūrio regioną aptarnaujančios įmonės „Ecoservice Klaipėda“ duomenimis, vien Klaipėdos mieste per šiuos metus nepavyko aptarnauti 1,7 tūkst. gyventojų automobiliais užstatytų konteinerių.
Įmonės regiono atliekų surinkimo vadovas Antanas Rukša taip pat pripažįsta, jog karantinas apsunkino šiukšliavežių darbą, nors ši problema buvo pastebima jau ir seniau.
„Nors visuomet stengiamės organizuoti atliekų surinkimą tomis valandomis, kai gyventojai išvažiuoja į darbus ir kiemus nuo automobilių atlaisvina, prasidėjus darbui iš namų ir karantinui, automobiliai kiemuose dabar stovi kone visą dieną, be to, ir jų kiekis didesnis.
Pagal galiojančią tvarką, jeigu atliekų išvežimo dieną konteineriai buvo užstatyti, jie aptarnaujami kitą, pagal grafiką nustatytą dieną. Būtent todėl užstatyti konteineriai dažnai taip ir lieka stovėti pilni, o atliekas gyventojai pradeda krauti šalia jų. Tai išties kenkia kiemų estetiniam vaizdui, sukelia pačių gyventojų nepasitenkinimą ir nepatogumų“, – aiškina A. Rukša.
Jis taip pat pripažįsta, jog šiais metais buvo vienas atvejis, kuomet šiukšliavežis netyčia kliudė kieme stovintį automobilį. Visgi, A. Rukšos teigimu, tai vienetinis atvejis: „Šiukšliavežių vairuotojai visada skiria ypatingą dėmesį manevruodami siauruose kiemuose ir tarp automobilių, stengiasi profesionaliai išlaviruoti net ir sudėtingiausiose situacijose“.
Kelio ženklai daug naudos neduoda
Siekiant išvengti netvarkingo automobilių statymo kiemuose didžiųjų miestų savivaldybės imasi ir pagalbinių priemonių – mikrorajonuose vienas po kito atsiranda nauji, stovėjimą ant pravažiavimų ir prie konteinerių draudžiantys, ženklai.
Tačiau, VASA komunikacijos vadovės E. Sirutienės teigimu, tokių žymėjimų paiso tikrai ne visi.
„Automobilius stato ir pravažiavimo dalyje iš abiejų pusių, ir posūkiuose – nepalieka net 3 metų tarpo, tada didelės mašinos taip pat negali privažiuoti iki konteinerių aikštelių.
Pravažiavimų užstatymas – ne tik atliekų išvežimo problema. Žmonės nesusimąsto, kad kilus gaisrui, kokiai nors avarijai daugiabutyje, prie namo negalėtų privažiuoti ir priešgaisrinės gelbėtojų mašinos. Esu bendravus su greitosios medicinos pagalbos atstovais – jų praktikoje taip pat pasitaiko problemų dėl privažiavimo, nepaisant to, kad greitosios automobiliai kur kas mažesni už šiukšliavežius“, – pasakoja E. Sirutienė.
Kaune įvairių ženklų taip pat netrūksta, tačiau jų efektyvumą karantino laikotarpiu kol kas įvertinti sunku.
„Nuo 2019 m. pradžios, mūsų ir Kauno miesto savivaldybės iniciatyva, Kauno mieste atsirado daugybė naujų automobilių stovėjimą ribojančių ženklų. Pavyzdžiui, kiemuose buvo įrengta daugybė „sustoti draudžiama“ ženklų šalia bendrojo naudojimo konteinerių. Taip pat, buvo geltonai nudažyti šaligatvių bordiūrai, primenantys gyventojams, kad ten palikti transporto priemones draudžiama.
Tuo tarpu pagrindinėse miesto gatvėse įrengėme virš 30 „sustoti draudžiama“ kelio ženklų, kurie riboja automobilių stovėjimą nurodytomis savaitės dienomis ir valandomis. Tikimės, kad netolimoje ateityje gyventojai taps pastabesni, nepažeidinės kelių eismo taisyklių ir netrukdys mūsų darbuotojams vykdyti numatytus darbus“, – teigia įmonės „Kauno švara“ viešųjų ryšių specialistas J. Tumpa.
