REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos Sąjungai (ES) svarstant dėl neteisėtų migrantų pasidalinimo mechanizmo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad didesnė žala Lietuvai būtų mokėti europines įmokas, nei priimti dalį užsieniečių.

Europos Sąjungai (ES) svarstant dėl neteisėtų migrantų pasidalinimo mechanizmo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad didesnė žala Lietuvai būtų mokėti europines įmokas, nei priimti dalį užsieniečių.

REKLAMA

„Aišku, čia Lietuvos turbūt visuomenėje yra vieni pabėgėliai, kurie mums labiau patinka, ir kiti pabėgėliai, kurie patinka mažiau. Bet žiūrint iš humanitarinių pozicijų, tikrai nemanau, kad Lietuvai būtų problema priimti tą kvotą. O finansinė našta šiuo atveju būtų didesnė“, – žurnalistams Rukloje ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

„Didesnė žala būtų mokėti įmokas, nei įsipareigoti priimti tam tikrą skaičių žmonių“, – pridūrė ji.

Bendrija šiuo metu tebesvarsto naują migrantų pasidalinimo mechanizmą, pagal kurį šalių dalyvavimas būtų privalomas, tačiau jos galėtų rinktis – mokėti įmokas ar priglausti pabėgėlius.

REKLAMA
REKLAMA

Pagal šiuo metu numatyta kvotą, Lietuvai tektų pusantro šimto migrantų arba per 3 mln. eurų įmokų per metus. Jei bus patvirtintas, mechanizmas įsigaliotų kitų metų viduryje arba 2025-aisiais.

REKLAMA

„Ta kvota, kurią mes turėtume priimti kaip konkrečius žmones, pabėgėlius, tikrai Lietuvai jokios didelės problemos neturėtų sukelti, turint minty, kokį pabėgėlių srautą mums pavyko atlaikyti 2021 metais, kad mums puikiai pavyko susitvarkyti su labai nemažu skaičiumi – 70 tūkst. – karo pabėgėlių iš Ukrainos“, – sakė I. Šimonytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sakė, kad ES solidarumo mechanizme nepakankamai įvertintas Lietuvos ir kitų regiono šalių indėlis, priimant Ukrainos karo pabėgėlius.

Šiuo metu dauguma nelegalių migrantų atvyksta iš Afrikos į Graikiją ir Italiją, pastaruoju metu ypač jų daug atplaukia į Lampedūzos salą Italijoje.

REKLAMA
REKLAMA

Savo ruožtu Baltijos šalys ir Lenkija pastaruosius kelerius metus susiduria su neteisėtos migracijos antplūdžiu ir dėl jo organizavimo kaltina Minską.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Didesnė žala - nebekontroliuoti, kiek migrantų mes priimame. Didesnė žala - įsileisti kito mentaliteto, kitokios kultūros, kitokios religijos nešėjus ir neintegruoti jų. Didesnė žala - atiduoti Tėvynės valdymą tiems politikams, kuriems nerūpi mūsų kultūros, gyvenimo būdo, kalbos, tradicijų ir papročių išsaugojimas.
taip trumparegiškai -
vien per nelemtą finansų prizmę -
tegali žvelgti į situaciją
vien tik tokia kolūkio buhalterė,
kokią ir yra Šimonytė.
Paryžiuje yra ištisi atskiri imigrantų kvartalai į kuriuos bijo savo koją ikelti ne tik eiliniai prancūzai, bet net ir jų iškilioji žandarmerija.

Ar Šimonytė trokšta naujo bėdų židinio Vilniuje?
Čigonų taborą Zuokas šiaip ne taip likvidavo,
tai Šimonių Ingrida vilniečiams išrūpino naują pragaištį. O po jos - nors ir tvanas. Ar ne?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų