Kelyje „juodosiomis dėmėmis“ vadinamos vietos, kur dažnai vyksta eismo įvykiai. Tokios vietos dažniausiai būna riboto matomumo vieno lygio sankryžose, autobusų stotelių prieigose, kelio ruožuose, kuriuose arti važiuojamosios dalies auga medžių, ir kituose kelio ruožuose, kuriuose dėl tam tikrų kelio ar jo aplinkos elementų yra didesnė rizika pakliūti į eismo įvykį.
Lietuvoje „juodosios dėmės“ žymimos kelio ruožuose, kur per ketverius metus 500 metrų atkarpoje įvyko ne mažiau nei 4 įskaitiniai eismo įvykiai – kai žuvo ar buvo sužaloti žmonės.
Pavojingiausia – Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje
Šiemet valstybinės reikšmės keliuose nustatytos 24 „juodosios dėmės“. Lyginant su praėjusiais metais, avaringų vietų sumažėjo šešiomis. Tuo tarpu nuo 2006 m. „juodųjų dėmių“ sumažėjo net 10 kartų – nuo 267 iki 24.
Užmetus akį į pastarųjų metų „juodųjų dėmių“ žemėlapius, matyti, kad 2012 m. avaringiausios buvo Kauno apylinkės – ten pažymėta 13 „juodųjų dėmių“. Tai nesunku paaiškinti, žinant, kad ties Kaunu transporto srautas itin didžiulis, mat ten susikerta pagrindiniai magistraliniai keliai. Laimei, kasmet „juodųjų dėmių“ Pakaunėje vis mažėja – jų šiemet liko keturios.
Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, daugiausiai juodųjų dėmių yra kelyje A9 Panevėžys–Šiauliai ir A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis.
2012 m. avaringumu pasižymėjo Marijampolės apylinkės, ten žemėlapyje išskirtos net septynios „juodosios dėmės“. Vis dėlto 2014 m. nė vienos iš jų nebeliko, o šiemet pažymėtos dvi.
Kaip niekad avaringumu pasižymi Šiaulių apylinkės – šiemet čia pažymėtos šešios „juodosios dėmės“, tuo tarpu 2012 m. jų tebuvo trys.
Vis dėlto, Automobilių kelių direkcijos atstovas Laurynas Slapšys portalui tv3.lt sakė, kad vienareikšmiškai išskirti avaringiausio miesto negalima, kadangi avarijų skaičius priklauso ir nuo gyventojų skaičiaus, ir nuo eismo intensyvumo.
„Vienareikšmiškai teigti, kad miestas, kuriame įvyksta daugiausiai eismo įvykių yra avaringiausias, negalima. Natūralu, kad kuo didesnis miesto plotas, kuo daugiau gyventojų ir kuo didesnis eismo intensyvumas gatvėse, tuo eismo įvykio įvykimo tikimybė tame mieste yra didžiausia. Vertinant bendrais skaičiais, daugiausia eismo įvykių įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose, t. y. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tačiau vienareikšmiškai teigti, kad šie miestai yra avaringiausi, tikrai negalima“, - kalbėjo L. Slapšys.
Daugėja avarijų ir sužeistųjų
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet (iki spalio 13 d.), palyginus su praėjusiais metais, įvyko 11 proc. daugiau eismo įvykių – 2 669 šiemet, 2 400 pernai. Žuvusiųjų skaičius tiek 2016 m., tiek 2017 m. išliko panašus – atitinkamai 141 ir 145 žuvę eismo įvykiuose.
Tačiau nemenkai išaugo sužeistųjų skaičius. 2016 m. eismo įvykiuose sužeista 2 860 žmonių, o šiemet – 3181 žmogus.
