Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tvirtina, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktos Darbo kodekso pataisos - dar mažiau palankios darbuotojams, nei su jais buvo sutarę patys darbdaviai.
"SADM pateikė pataisas, kurios neatitinka darbdavių ir darbuotojų susitarimo, ir kyla įtarimas, kad ministerija atstovauja tam tikrai darbdavių grupei, ganėtinai siaurai, ir neatsižvelgia į pagrindinę darbdavių ir darbuotojų atstovų nuomonę", - trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Arūnu Valinsku žurnalistams sakė A.Černiauskas.
Pasak profesinių sąjungų atstovo, SADM pateiktose pataisose kur kas nepalankiau darbuotojui reglamentuojamas neterminuotų darbo sutarčių sudarymas, viršvalandinis darbas, prastovų apmokėjimas, įvedama neapibrėžta kategorija "sunki įmonės ekonominė būklė".
"Darbdaviai ir darbuotojai buvo sutarę, kad prastovos apmokėjimas negali būti mažesnis nei minimalus atlyginimas, SADM siūlomose pataisose šis dydis mažinamas iki 75 proc. minimalaus, buvo sutarta neįvesti viršvalandžių, palikti juos tik ypatingais atvejais, taip pat, kad nebūtų visiškai liberalizuojamas terminuotų sutarčių sudarymas, kaip siūlo ministerija", - BNS sakė A.Černiauskas.
Taip pat jis sakė, jog profsąjungos prieštarauja į kodeksą siūlomai įtraukti sąvokai "sunki įmonės ekonominė būklė". "Toks terminas nekonkretus ir neapibrėžtas", - sakė A.Černiauskas.
Seimas ėmėsi prieštaringai vertinamų Darbo kodekso pataisų, kuriomis siūloma dar labiau liberalizuoti darbo santykius.
Pataisomis dėl daugelio darbdaviui palankesnių, nei šiuo metu Darbo kodekse numatyta, darbo santykius reglamentuojančių nuostatų siūloma leisti atskirai susitarti kolektyvinėse sutartyse.
Siūloma nustatyti galimybes lanksčiau peržiūrėti nuostatas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, leisti kolektyvinėse sutartyse sulygti dėl kitokių išeitinių išmokų, įspėjimo terminų.
Terminuotą sutartį siūloma leisti iki termino pabaigos nutraukti, jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, sumokant ne mažesnę nei darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Dabar galiojantis Darbo kodeksas numato, kad tokiu atveju darbdavys turi atsiskaityti už likusį darbo sutarties galiojimo laiką.
Pataisos numato, kad nutraukus darbo sutartį, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, siūloma leisti kolektyvinėje sutartyje nustatyti ne mažesnę nei vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Siūloma, kad daugelis įstatymo projekto nuostatų galiotų tik numatomu krizės laikotarpiu - iki 2010-ųjų gruodžio 31 dienos.
