artūras černiauskas

  Potencialiai įtakingiausi Lietuvoje – bankininkai ir ekonomistai. Tokios tendencijos matomos peržvelgus paskelbtą rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ apskaičiuotą potencialios įtakos indeksą. Jis įvertina nuomonių lyderių komunikacijos poveikį apklausiant Lietuvos gyventojus, taip pat išmatuoja jų žinomumą ir palankumą jiems.

Lietuvoje minima tarptautinė darbo diena. Iškilmes, kuriose dalyvauja šimtai žmonių, sostinėje tradiciškai ruošia šalies profsąjungos, kurios šiemet valdžios reikalauja europietiškų – didesnių algų. Nors prie šventės organizavimo šiemet po pertraukos tradiciškai prisidėjo ir socialdemokratų partija, naują partiją subūrę Gedimino Kirkilo vedami socdarbiečiai liko už borto. Jie čia nebuvo kviesti.

Valandinė darbo vieta Lietuvoje daugiau nei 5 kartus pigesnė nei Danijoje. Ir nors ekspertai pabrėžia, kad po truputį Lietuva keičia savo veidą, kol kas vis dar esame treti nuo galo pagal darbdavių išlaidų darbuotojams dydį. Eurostatas skelbia, kad 2017 metais vidutinės valandinės darbo sąnaudos Europos Sąjungoje (ES) siekė 26,8 Eur. Tačiau po šiuo vidurkiu slepiasi didžiulė atskirtis tarp Vakarų ir Rytų šalių.

Seimo „tvarkiečių“ frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis siūlo nuo kitų metų atlyginimus mokėti dažniau – keturis kartus per mėnesį, tai yra kas savaitę. Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai konservatorė Monika Navickienė ir „valstietis“ Tomas Tomilinas tokį siūlymą kritikuoja. Pastarasis mano, jog didelius darbdavius galima tik paraginti tai daryti, jei to nori darbuotojai.

Lietuvos samdomų darbuotojų profesinė sąjunga ruošiasi akcijai, kuria skatins prekybos centrų savininkus savanoriškai valstybinių švenčių dienomis nedirbti ir taip suteikti laisvadienį darbuotojams. Patys prekybos tinklai teigia, kad darbuotojai nori dirbti švenčių metu.

Tapęs socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėju Vladimiras Banelis turėtų palikti Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko pareigas, įsitikinęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas.

Prezidentės patarėjas sako, kad su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais pasirašytame nacionaliniame susitarime Vyriausybė prisiėmė vienašališkų įsipareigojimų verslui. Tuo metu verslas, Mindaugo Lingės teigimu, rimtų įsipareigojimų neprisiėmė. „Tokio susitarimo negalima vadinti nacionaliniu, tai - Trišalės tarybos susitarimas su vienašališkais Vyriausybės įsipareigojimais verslui. Matome bendrą dvasią, kad to balanso nėra išlaikoma tarp lygiaverčių šalių.

Darbo kodekso svarstymas jau pasiekė Seimą. Tačiau diskusijos tarp darbdavių ir darbuotojų nesiliauja – bus liberalesnės sąlygos ar ne, sudarys prielaidas didinti algas, ar ne? Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, kad kodeksas nėra pakankamai liberalus. „Yra pasaulio banko „Doing business” metodika. Pagal darbo kodeksą palygintos šalys.

Profsąjungos mitingais ir piketas reikalauja didesnių algų. Darbuotojus atstovaujančios organizacijos skundžiasi ne tik valdžia, bet ir verslininkų godumu. Anot profsąjungų, naujasis Darbo kodeksas leis įmonėms sutaupyti, bet apie algų kėlimą niekas nekalba. Profsąjungos šį kartą protestavo ne tik šalia Vyriausybės. Smulkesnės protesto akcijos taip pat vyko šalia pagrindinių verslą vienijančių organizacijų. Protesto dalyviai kaltina verslininkus, kad šie rūpinasi tik savimi.