Ukraina turi užtikrinti skaidrius rinkimus, netaikyti selektyvaus teisingumo ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų, kad pasinaudotų istorine galimybe susisieti su Europa, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį atidariusi tarptautinę Jaltos konferenciją.
"Turi būti įgyvendintos aiškios ir labai konkrečios sąlygos, kad Ukraina būtų Europoje, o Europa - Ukrainoje. Jūs puikiai žinote, kokios tai sąlygos", - sakė šalies vadovė.
Pasak jos, Europa pasiryžusi stiprinti bendradarbiavimą su Ukraina, bet "ji nevers Ukrainos jėga". Prezidentės teigimu, Ukrainos piliečiai ir vadovai "patys turi apsispręsti būti ar nebūti Europos Sąjungoje".
"Pirma, būtina nustatyti teisines sąžiningų ir skaidrių rinkimų garantijas. Antra, vienodų sąlygų užtikrinimas visoms politinėms partijoms, grupėms ir judėjimams - esminis sveikos teisinės ir teisminės sistemos požymis. Selektyvus įstatymų taikymas, nesubalansuotas valdžios galių paskirstymas ir teisinės bazės dviprasmybės pražūtingi demokratijai", - dėstė D.Grybauskaitė
"Trečia, prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymas ir ginčijimas veda prie nepasitikėjimo. Kaip ir neaiškus verslo klimatas ir įsišaknijusi korupcija, kurie trukdo pritraukti investicijas, vystytis prekybai ir ekonomikai", - kalbėjo Lietuvos prezidentė.
Pasak jos, "niekas nepadaryta, kol nepadaryta viskas".
D.Grybauskaitė pažymėjo, ir tai, kad "Lietuva, Ukraina ir kitos regiono valstybės šiandien susiduria su sankcijomis, kuriomis siekiama sutrukdyti Ukrainos integracijai į Europą".
"Tai yra neteisėta, rodo silpnumą ir tikrąjį veidą tų, kurie taiko šias sankcijas. (...) Ukraina per didelė, per stipri ir per svarbi, kad leistų kitiems spręsti savo likimą", - sakė Lietuvos vadovė.
Tikimasi, kad per lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje vyksiantį ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimą Ukraina pasirašys, o Moldova ir Gruzija parafuos asociacijos ir laisvos prekybos susitarimus su ES.
Kai kurie Europos politikai reikalauja, kad iki tol būtų išlaisvinta buvusi Ukrainos ekspremjerė Julija Tymošenko. Jos kalinimą Vakarai vadina selektyviu teisingumu.
Maskva yra perspėjusi minėtas šalis, kad susitarimai su ES gali pakenkti prekybai su Rusija.
